Lietuvoje jau kelerius metus kalbama apie būtinybę statyti kelias atliekų deginimo gamyklas. Šiuos jau valstybės skatinamus projektus iki šiol stabdo baimės, mitai ir gandai.
Šiukšlės galėtų šildyti
Energetikos ministerija skelbia per keletą savaičių turinti galutinai parengti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo veiksmų programą, kuri bus tvirtinama Vyriausybės nutarimu ir pradėta įgyvendinti nedelsiant. Vienas programos tikslų – 5–7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastatyti rūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklas, taip pat svarstoma galimybė energiją gaminti iš nuotekų.
Kad atliekos iki šiol be jokios naudos kaupiasi sąvartynuose, priminė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Problema ta, kad Lietuva blokavo bet kokių alternatyvių elektros energijos šaltinių vystymąsi Lietuvoje. Kiekvienas miestas pagal dabartines technologijas žiemos laikotarpiu gali apsišildyti degindamas savo atliekas, ypač didelis miestas, – neseniai lankydamasi Kaune sakė šalies vadovė. – Kiekvienas miestas, tarp jų ir Kaunas, galėtų apsišildyti degindamas savo atliekas. Taip vienu metu būtų išspręstos net dvi problemos – šildymo ir atliekų utilizavimo."
Klaipėda pirmauja
Lietuvoje jau kelerius metus diskutuojama apie būtinybę šiukšles ne kaupti sąvartynuose, o jas rūšiuoti, perdirbti, o neperdirbamas atliekas deginti.
Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas pažangia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, kuri išsiskiria mažiausiu poveikiu aplinkai. Tai jau tapo tradicija daugelyje Vakarų Europos šalių, tačiau ši patirtis labai sunkiai skinasi kelią iki Lietuvos. Šiukšlių deginimo gamyklos jau galėjo stovėti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, bet projektai nejuda taip sparčiai, kaip tikėtasi.
Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė patvirtino, kad kol kas įsibėgėjo tik Vilniuje ir Klaipėdoje planuojamų statyti gamyklų projektai, o Kaune apie tai tik kalbama. Vertindamas jų eigą pašnekovas prognozavo, kad pirmoji atliekų deginimo gamykla turėtų atsirasti uostamiestyje, nes ten nebuvo vietos gyventojų pasipriešinimo.
Kada galėtų būti pradėtos statybos sostinėje, kol kas neprognozuojama – projekto vykdytojams iki šiol nepavyko įtikinti vilniečių, kad šalia Gariūnų planuojamas objektas netaps dar vienu taršos šaltiniu.
Patogi verslui vieta
Antrinė koncerno "Rubicon group" bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla vilniečiams pristatė patikslintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, tačiau gyventojų pritarimo nesulaukė. Antrą kartą buvo patvirtinta, kad iš kelių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklos statybai – šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.
Gyventojai verslininkams iki šiol bene labiausiai priekaištavo, kad kitos vietos gamyklai esą nebuvo svarstytos itin rimtai.
"Tokį verslininkų pasirinkimą galima suprasti: vertinant infrastruktūrą, tai labai patogi vieta. Taigi ekonomiškai projektas tampa patrauklesnis. Nuo to geriau ir gyventojams, nes atliekų tvarkymas kainuotų pigiau, atsiranda energetikos išteklių. Tačiau ne mažiau svarbu ir galima tarša. Todėl būtina išnagrinėti visas alternatyvas ir gyventojams pateikti argumentus, kodėl pasirinktas variantas yra geriausias, – dėstė A.Čepelė. – Verslas, rinkdamas vietą tokioms gamykloms, linkęs ieškoti lengviausio kelio. Ir tai dažniausiai sukelia gyventojų nepasitenkinimą."
Tačiau Lietuva nėra kuo nors išsiskirianti valstybė. Ir kitose Vakarų Europos šalyse diskusijos su gyventojais užsitęsia net po keliolika metų, kol apsisprendžiama dėl vienos ar kitos vietos.
Rūšiuoti teks išmokti
A.Čepelė pripažino, kad AM ypatingų priekaištų projekto sostinėje vykdytojams neturi. Tokioms gamykloms perkama naujausia technologija ir gyventojų nuogąstavimai dėl padidėjusios taršos turėtų išsisklaidyti.
"Gyventojai labiau baiminasi, ar iš tiesų technologijos veiks patikimai. Jeigu valymo įrenginiai nebus tinkamai prižiūrimi, tarša gali padidėti. Tačiau jeigu tik taip galvotume, tuomet nieko nepastatytume", – pridūrė AM atstovas.
Vis dėlto atliekų deginimas tikrai nebus Lietuvos "energetinis išsigelbėjimas", kaip daugelis tikisi. Anot pašnekovo, tai yra ne energetikos, o atliekų tvarkymo projektas.
"Atliekos pirmiausia turi būti perdirbamos ir tik tos, kurių negalima perdirbti, sudeginamos. Antraip gaminsime kuo daugiau atliekų ir jas visas deginsime – o tai nėra geriausias variantas. Atliekų reikia sudeginti kuo mažiau, tačiau turime turėti tokią galimybę ir kartu panaudoti gautą energiją", – kalbėjo aplinkos apsaugos specialistas.
Beje, Lietuvoje planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos atsivežtų šiukšlių neperrinks. Čia jau turėtų atkeliauti perrinktos ir perdirbti netinkamos atliekos. Tokia praktika taikoma ir Vakarų Europoje, tačiau ten, skirtingai nei Lietuvoje, atliekų rūšiavimas jau yra tapęs tradicija. Lietuvos gyventojai šiukšles rūšiuoti dar tik mokosi.
Raimundas Petreikis, Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos direktorius
Parengėme poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir pristatėme ją visuomenei. Tikėjome, kad vyks normali diskusija: žmonės pateiks pasiūlymų, užduos klausimų, mes atsakysime. Tačiau vietoj diskusijos buvo surengtas mitingas. Mums sako tik viena – čia blogai, o jokių argumentų nepateikia.
Mums priekaištaujama, kad nenagrinėjome kitos vietos statybai, tačiau tai netiesa. Pagal visus aplinkosaugos reikalavimus vertinome ir kitas vietas Savanorių prospekte (prie 2-osios elektrinės), Ateities gatvėje (prie 8-osios katilinės), Naujojoje Vilnioje ir Naujininkuose. Tačiau pagal visus rodiklius geriausia vieta pasirodė prie Gariūnų.
Pagal reikalavimus tokios gamyklos sanitarinė zona – 500 m. Žinoma, šiokių tokių teršalų išmetama, tačiau jau už kilometro jokio gamyklos poveikio nejusti, o Lazdynai yra už trijų kilometrų. Norime įrodyti, kad tai nebus dar vienas Lazdynų taršos šaltinis, tačiau žmonės mūsų negirdi. Mes norime pateikti specialistų išvadas, o ne vadovautis emocijomis. Tokio paties požiūrio tikimės ir iš Regioninio aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos specialistų, jie neturėtų laukti, mitinguos gyventojai ar ne...
Kada Vilniuje galėtų stovėti gamykla, sunku pasakyti, nes kol kas neišspręstas ES paramos klausimas. Tikimės gauti iki 20 proc. projekto vertės ES lėšų, tačiau dar nebaigtas net finansavimo sąlygų aprašas, kurį rengia Aplinkos ministerija. Paramos skyrimo procesas labai sudėtingas ir sunku spręsti, kiek tai truks. Jeigu pavyks sutvarkyti dokumentus, statybos užtruktų apie trejus metus.
Visame pasaulyje šiuos projektus nelengva vykdyti, nes atliekų deginimas visiems atrodo kaip labai baisus dalykas. Tačiau atliekų deginimo įrenginių reikalavimai yra dešimtis kartų griežtesni negu įrenginių, gaminančių energiją iš dujų ar iš kietojo kuro. Tačiau žmonės to nežino. Jeigu prie 3-osios elektrinės būtų pastatyta atliekų deginimo gamykla, aplinkos tarša tikrai būtų mažesnė, nei yra šiuo metu.
Vygantas Gudėnas, Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas:
Komunalinių atliekų deginimo stoties projektas aktualus visam Kauno regionui. Penktadienį turėtų vykti visuotinis Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdybos susirinkimas. Marijampolės, Alytaus ir dar penkių kitų savivaldybių atstovai priims sprendimą, ar galėtų kartu statyti bendrą komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Siūlomas sprendimas – tokį centrą statyti prie Kauno. Jame būtų galima deginti ne tik komunalines atliekas, bet ir džiovintą dumblą iš valymo įrenginių. KRATC uždavinys – pasirūpinti, kad utilizuojant komunalines atliekas būtų gauta ir kitokios naudos, pavyzdžiui, šildomas miestas. Galutinis produktas būtų pagaminta elektra, o šalutinis – šiltas vanduo, kuris keliautų į miesto šildymo trasas. Jeigu savivaldybių atstovai priims teigiamą sprendimą, pradėsime ieškoti teritorijos, kurioje galėtų būti statoma gamykla.
Uostamiestyje statybos prasidės po metų
Klaipėdoje termofikacinę elektrinę, kurioje pagrindinis kuras bus buitinės atliekos, statys įmonė "Fortum Klaipėda". Jos pagrindinė valdytoja – bendrovė "Fortum Heat Lietuva". Likusios 10 proc. akcijų priklauso šilumą uostamiestyje tiekiančiai įmonei "Klaipėdos energija".
Bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta dienraščiui tvirtino, kad darbai juda į priekį. Jau patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Teigiamo įvertinimo laukta pusantrų metų. Su Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) valdančia bendrove sudaryta ir sklypo, kur stovės termofikacinė elektrinė, nuomos sutartis.
Šiuo metu paskelbti tarptautiniai konkursai pirkti pagrindinę įrangą – deginimo katilą, dūmų valymo sistemą, generatorių. Ieškoma ir konsultacinės įmonės, kuri atliktų projektavimo darbus ir kontroliuotų, kaip įgyvendinamas projektas. Vokus su konkurso dalyvių pasiūlymais numatoma atplėšti rugsėjo 25 d.
"Konkursai sudaro 55 proc. bendro projekto vertės. Konkurencija didelė. Konkursuose dalyvauja patys didžiausi, pažangiausi Europos gamintojai. Nugalėjusi bendrovė turės atitikti visus naujausius technologinius ir aplinkosauginius reikalavimus. Tokia mūsų politika", – pabrėžė generalinis direktorius.
Numatoma, jog termofikacinės elektrinės, kurios elektrinė galia bus 20 megavatų, šiluminė – 50 megavatų, statybos prasidės 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Projektą planuojama parengti iki birželio.
Atliekas kūrenanti termofikacinė elektrinė turėtų pradėti veikti 2013 m. sausį. Preliminariais skaičiavimais, bendra projekto erdvė siekia apie 130 mln. eurų.
"Termofikacinės elektrinės atidarymo data patikslinta bus pasibaigus įrangos pirkimo konkursui. Viskas priklauso nuo to, per kiek laiko bus pagamintas katilas. Paprastai tai užtrunka 32 mėnesius", – teigė V.Žuta.
Generalinis direktorius tvirtino, kad iš gyventojų aštrios reakcijos dėl termofikacinės elektrinės statybų nesulaukta. Projektas visuomenei buvo pristatytas du kartus – pernai rugsėjį ir šiemet balandį.
"Pristatant dalyvavo viena moteris, atstovaujanti LEZ pašonėje esančios Lypkių gyvenvietės gyventojams. Daug diskutavome. Didelių problemų nematome. Su Klaipėdos savivaldybe diskutuojame, kaip galėtume prisidėti prie Lypkių gyventojų iškėlimo", – pasakojo įmonės generalinis direktorius.
Vilniaus siekis – mažiau dujų
Iki 2012 m. gamtinių dujų suvartojimą Vilniaus mieste ketinama sumažinti 70 proc. ir daugiau energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – biomasės ir šiukšlių. Tokį ambicingą siekį Vilniaus meras Vilius Navickas vakar pristatė energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.
"Europa įsipareigojo iki 2020 m. energijos balanse turėti 23 proc. energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių. Džiugu, kad Vilnius turi ambicingų tikslų, kurie visiškai sutampa su Vyriausybės pozicija", – sakė A.Sekmokas.
"Kompleksinėmis priemonėmis siekiame didinti energijos efektyvumą Vilniaus mieste – mažiname iškastinio kuro naudojimą ir skatiname žaliosios energetikos plėtrą, vykdome pastatų renovacijos projektus", – teigė Vilniaus meras Vilius Navickas. Jis pabrėžė, kad nemažai energijos efektyvumo didinimo projektų miestas atlieka ES paramos fondų lėšomis, tačiau Vyriausybės parama taip pat labai svarbi.
Apie atliekų deginimo gamyklas
Europoje šiuo metu sėkmingai veikia daugiau kaip 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, daugelis jų – Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose.
Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija – net 127. Vokietijoje veikia 67, Italijoje – 47, Danijoje ir Šveicarijoje – po 30, Švedijoje – 29 gamyklos. Šiuo metu Europoje statoma ar planuojama statyti dar 35 atliekų deginimo linijas, 8 jų – Švedijoje, po 6 – Vokietijoje ir Airijoje, 3 – Čekijoje ir 2 – Vengrijoje.
Atliekų deginimas ekologiškesnis ne tik už atliekų laidojimą sąvartynuose, bet ir už energijos gamybą naudojant iškastinį kurą. Deginant atliekas, palyginti su šalinimu Kazokiškių sąvartyne ir gamtinių dujų deginimu kartu, būtų mažiau išmetama šių teršalų:
- žmogui nuodingų ir fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų – net 1200 kartų;
- aplinką rūgštinančių medžiagų – 320 kartų;
- klimatą šildančių dujų – 12 kartų;
- vandens telkinių užaugimą skatinančių eutrofikuojančių medžiagų – beveik du kartus.
Naujausi komentarai