Konstituciniam Teismui patvirtinus, kad "Alitos" privatizavimas prieštaravo pagrindiniam šalies įstatymui, Teisingumo ministerija tebesvarsto, ar nevertėtų panaikinti neteisėto sandorio.

Teisingumo ministerija premjerui Andriui Kubiliui vakar pateikė "Alitos" privatizavimo įvertinimą. Tyrimo išvadose teigiama, jog yra galimybė kreiptis į teismą, kad šis privatizavimo sutartį pripažintų niekine. Tačiau kyla klausimas, ar tai apsimoka ir ar valstybei iš tikrųjų reikalinga dar viena nuostolinga bendrovė?

Taigi prieš kreipiantis į teismą rekomenduojama itin atidžiai įvertinti tokio sprendimo naudą ir padarinius. Jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, šalys būtų grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. valstybė turėtų grąžinti už akcijas sumokėtus pinigus, o jai atitektų nuostolingai dirbančios bendrovės akcijos. Atsižvelgiant į dabartinę šalies padėtį, būtina įvertinti, kokios yra Lietuvos finansinės galimybės grąžinti akcijų pirkėjui pinigus ir atlyginti nuostolius, jei to būtų pareikalauta. Taip pat reikia įvertinti dabartinę "Alitos" akcijų kainą ir galimą naudą jas pardavus.

"Kyla grėsmė, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu bus susijęs su papildomais nuostoliais valstybei, todėl būtina labai atsakingai įvertinti visas galimas pasekmes", – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Teisingumo ministerijos išvadose taip pat nurodoma, kad privatizuojant "Alitą" valstybei buvo padaryta daugiau kaip 1,754 mln. litų žalos. Prie šių nuostolių papildomai turėtų būti priskaičiuojamos ir negautos pajamos. Kita vertus, dabartiniai "Alitos" savininkai į bendrovės modernizavimą taip pat investavo nemažai lėšų.

Pati "Alita", pernai gruodį peržiūrėjusi veiklos rezultatus ir atsižvelgusi į pasikeitusias rinkos kainas, prognozuoja, kad 2008 m. bus patyrusi 14 mln. litų ikimokestinių nuostolių.

Sklinda gandai, kad bendrovės vadovai irgi jau springsta savo pirkiniu ir dabar esą mielai ją atiduotų valstybei. Tačiau "Alitos" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Vytautas Junevičius atsisakė komentuoti šiuos teiginius.

"Nekomentuosiu šitų dalykų. Čia visiškai politinis reikalas. Politikai vienas kitą tiesiog daužo mūsų įmonės vardu", – paklaustas, ar sutiktų grąžinti valstybei privatizuotą bendrovę, atsakė V.Junevičius.

Alitos pardavimo istorija

2002 m. rugpjūčio 14 d. "Alita" Vyriausybės nutarimu įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą.

2003 m. sausio 27 d. Valstybės turto fondas pateikė "Alitos" privatizavimo programą, pagal kurią nustatyta privatizuojamo akcijų paketo pradinė kaina – 50 mln. litų už parduodamą 83,77 proc. bendrovės akcijų paketą.

2003 m. gegužės 7 d. dalyvauti "Alitos" privatizavimo konkurse užregistruoti 4 dalyviai: įmonės vadovų Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus ir Dariaus Vėželio konsorciumas ("Invinus"); Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca; bendrovių "Eugesta" ir "Vinvesta" konsorciumas bei "Mineraliniai vandenys".

2003 m. birželio 26 d. privatizavimo konkurso laimėtoju paskelbtas L.Bosca, kuris už įmonės akcijas pasiūlė per 90 mln. litų.

2003 m. rugsėjo 2 d. Valstybės turto fondas pakvietė L.Boscą atvykti ir parafuoti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tačiau šis per nurodytą laiką neatvyko.

2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondas panaikino privatizavimo konkurso rezultatus ir pavedė dėl įmonės akcijų pardavimo derėtis su antrą vietą užėmusiu konkurso dalyviu – bendrove "Mineraliniai vandenys", už "Alitą" pasiūliusia 60 mln. litų. Tačiau tą pačią dieną "Mineraliniai vandenys" bei "Eugesta" ir "Vinvesta" raštu atsisakė toliau dalyvauti privatizavimo konkurse.

2003 m. spalio 21 d. antrą vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu pripažintas konsorciumas "Invinus". Lapkričio pradžioje sutarties dėl "Alitos" akcijų paketo pirkimo–pardavimo projektas buvo parafuotas ir pateiktas Vyriausybei.

2003 m. gruodžio 1 d. Generalinė prokuratūra ir Seimo Antikorupcijos komisija įspėjo Vyriausybę, kad konsorciumą "Invinus" pripažinus antros vietos laimėtoju galėjo būti pažeisti teisės aktai, o valstybei padaryta žala.

2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybė pritarė "Alitos" akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui. Įmonės akcijos parduotos už 58,05 mln. litų įmonės vadovų V.Junevičiaus, V.Pečiūros, A.J.Stankevičiaus ir D.Vėželio konsorciumui. Sutartis pasirašyta 2004 m. sausio 6 d.

2006 m. spalio 11 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad didžiausią kainą už "Alitą" siūlęs L.Bosca buvo neteisėtai pašalintas iš šios bendrovės privatizavimo. Valstybės turto fondas pagal Aukščiausiojo Teismo sprendimą privalėjo jam atlyginti 1,7 mln. litų nuostolius.

2006 m. spalio 26 d. laikinoji Seimo komisija nustatė, kad privatizuojant "Alitą" valstybei padaryta 35,905 mln. litų žala, o atsakomybę už tai turi prisiimti buvęs premjeras Algirdas Brazauskas, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna ir buvęs Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas.

2007 m. gegužės 23 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad "Alitos" privatizavimas prieštarauja Konstitucijai.