Trys Baltijos šalys pačios naujos atominės elektrinės nepastatys. Šis darbas turėtų būti patikėtas patyrusiam investuotojui, kurį gali privilioti bendra elektros rinka. O tokios kol kas nėra.

Susirūpino patirtimi

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko nuomone, naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektui turėtų vadovauti tokios patirties turintis investuotojas. O dabartinės nacionalinės energetikos bendrovės "Leo LT" misija – užtikrinti elektros rinką.

"Nė viena iš šalių – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija – tokios patirties (atominės elektrinės statybų – red. past.) neturi. Nė viena šių šalių bendrovių tokio masto projektų neįgyvendino, ir kolegos iš Estijos per pokalbį visiškai sutiko, kad mes galime arba pritraukti tokią bendrovę, arba pirkti vadybos paslaugas, kad tokiam projektui vadovautų", – po susitikimo su Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministru Juhanu Partsu vakar Vilniuje žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Anot jo, šis neteigia, nei kad "Leo LT" statys naują elektrinę, nei kad nestatys.

"Ne tiek svarbu pastatyti elektrinę, kiek svarbu užtikrinti jai rinką. Jeigu rinkos nebus, joks investuotojas neis ir statyba bus bereikšmė. Pirmiausia turime galvoti apie elektros rinką, kurioje elektra bus parduodama, – apie "Leo LT" tikslus kalbėjo A.Sekmokas. – Tai yra būtina sąlyga, kad statyba atsipirktų, kad projektas nebūtų nuostolingas ir būtų naudingas visoms dalyvaujančioms šalims."

Laukia namų darbai

Svečias iš Estijos taip pat pripažino, kad Baltijos šalims dabar svarbiausia – sukurti bendrą trijų šalių elektros rinką ir susitarti dėl jos reguliavimo, prekybos taisyklių. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos prioritetai yra jungtys į Lenkiją ir į Švediją. Kalbėdamas apie pastarąją, J.Partsas teigė, jog visiškai nesvarbu, prie kurios šalies kranto jis bus nutiestas, nes esant bendrai rinkai vieta tampa neaktuali.

"Pirma, rinka turi veikti sąžiningai, skaidriai, turi būti sudarytos lygios galimybės į ją įeiti visiems tiekėjams. Kiekviena šalis privalo atlikti namų darbus, kai ką nuveikti kartu dėl rinkos reguliavimo ir jos priežiūros. Antra, būtinai reikalingi tam tikri investiciniai projektai jungtims su Europos rinka. Estija gali pastatyti jungtis su Suomija. Svarbi Lietuvos planuojama jungtis su Lenkija, nes papildomai mums tai duoda galimybę jungtis su Vidurio Europos elektros rinka", – sakė J.Partsas.

Garantija – laisva rinka

Vertindamas dar vieną svarbią jungtį iš Švedijos, dėl kurios niekaip nesusitaria Lietuva ir Latvija, J.Partsas pajuokavo, kad šią jungtį gali "priglausti" Estija.

"Dabar nesvarbu, kuris krantas, nes jeigu mes sukuriame bendrą rinką ir reikalingą infrastruktūrą, konkreti kabelio atvedimo vieta praranda prasmę. Jis lygiai taip pat gali būti atvestas į Estiją", – sakė J.Partsas.

Anot jo, skaidri ir sąžininga rinka yra geriausia garantija, kad elektra bus parduodama geriausia kaina.

A.Sekmokas žurnalistams sakė, kad elektros jungčių ir bendros rinkos taisyklių planą aukšto lygio Europos Komisijos darbo grupė paruoš iki šių metų liepos pradžios. Ministrai iki šių metų rudens ruošiasi parengti verslo planą, kaip bus skirstoma, parduodama elektra.

A.Sekmokas prognozavo, kad galutinai uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje apie pusė reikalingos elektros bus perkama laisvojoje rinkoje.

Pinigų bus

Europos Komisijos siūlymui skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų) elektros tilto iš Švedijos į Baltijos šalis projektui vakar pritarė Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai.

Tai po ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžio sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Pasak jo, šiuos rezultatus galima laikyti preliminariais savaitės pabaigoje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatais.

"Diskusijos dėl kai kurių projektų dar vyksta, bet Baltijos jungčių projektai yra įrašyti (į EVT išvadas – BNS) ir 175 mln. eurų suma šiandien yra patvirtinta. Ją galutinai dar turės palaiminti ES vadovai šį penktadienį ir šeštadienį", – kalbėjo V.Ušackas.

Energetikos projektams pagal šį planą ketinama skirti 3,75 mlrd. eurų (apie 13 mlrd. litų). Lietuva siekė, kad dalis šių lėšų – 175 mln. eurų (604 mln. litų) – būtų skirta elektros tiltui iš Švedijos į Baltijos šalis tiesti.

Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švediją "Swedlink" projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT", Švedijos "Svenska Kraftnat", taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.

350 km ilgio apie 700–1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė "Sweco International". Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 m.

Atominės energetikos tradicijos

Vilniuje viešintis Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas susitikime su Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi daugiausia dėmesio skyrė energetikos klausimams.

"Būtina mūsų šalims būti proaktyviomis formuluojant naują atominės energetikos politiką Europoje kitais dešimtmečiais. Bulgarija ir Lietuva turi atominės energetikos tradicijas, todėl labai svarbu mums ir toliau bendradarbiauti laidojant branduolines atliekas, taip pat keičiantis savo žiniomis šioje srityje. Tai buvo viena pagrindinių mūsų pokalbių temų", – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje dėstė G.Parvanovas.

V.Adamkus, klausiamas apie padėtį metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, dėstė Lietuvos ateities ketinimus.

G.Parvanovas aiškino, kad Lietuvos ir Bulgarijos energetinio saugumo situacija panaši: "Kalbant apie tam tikras sąlygas, kurios šiuo metu yra, abi šalys pažeidžiamos, ypač vienašališkai plėtojant energetines sistemas", – sakė jis.

Bulgarija du 440 megavatų reaktorius savo vienintelėje atominėje elektrinėje Kozlodujuje uždarė 2006 m. pabaigoje, kad įstotų į ES.