Apie pusė Lietuvos gyventojų patys nesusitvarkytų su netikėtomis išlaidomis, kurios siektų iki vieno mėnesio minimalios algos dydį, o ketvirtadalis nė nesitiki, kad per artimiausius metus jiems pavyks susitaupyti nors kiek pinigų.

Pusei gyventojų būtų smūgis

Vienas tyrimas rodo, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų turėtų sunkumų apmokėti netikėtas iki 300 eurų siekiančias išlaidas, kiti duomenys – kad apie 55 proc. Lietuvos gyventojų būtų išmušti iš vėžių, susidūrę su netikėtomis 230 eurų išlaidomis.

Pirmuosius duomenis rodo reprezentatyvus tyrimas, kurį bendrovės "4finance" užsakymu atliko "OpenAgency" ir "Norstat Lt", 2015 m. sausio 30–vasario 12 d. internetu apklausę 1001 18–70 metų amžiaus Lietuvos gyventoją. Antrąjį skaičių pateikia ES statistikos agentūra "Eurostat". Tiesa, reikia pasidžiaugti bent tuo, kad pagal "Eurostat" duomenis šis rodiklis per pastarąjį dešimt metų Lietuvoje pagerėjo 10 procentinių punktų – 2005 m. jis siekė 65 proc.

Kad ir kaip skaičiuotume, faktas išlieka, kad apie pusė Lietuvos gyventojų nėra pasiruošę santaupų netikėtoms išlaidoms, kurios galėtų siekti apie pusę vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius.

Ketvirtadalis nesitiki sutaupyti

Užvakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė duomenis, kurie rodo, kad sutaupyti daug gyventojų per artimiausius metus ir nesitiki.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, departamento duomenimis, gegužės mėnesį buvo –5 ir, palyginti su balandžiu, nepasikeitė. Gegužę 14 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, 57 proc. – kad nepasikeitė. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 proc. respondentų tikėjosi, kad ji pagerės, 16 proc. manė, kad pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikisi 38 proc. gyventojų, o 24 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandį atitinkamai – 39 ir 24 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužę skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė –4, o kaime –7, apibendrina Statistikos departamento specialistai. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, o kaime tiek pat padidėjo. Mieste visiškai nesitikinčiųjų nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 21 iki 23 proc. Kaimo gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių sumažėjo nuo 30 iki 27 proc.

Kaip atsidėti pinigų?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad asmeninių finansų valdymo literatūroje rekomenduojama turėti santaupų nenumatytiems atvejams tiek, kad pagal savo įprastinius poreikius būtų galima pragyventi maždaug 3–6 mėnesius.

"Ne visas didesnes pajamas gyventojai linkę išleisti vartojimo reikmėms. Ankstesnė sunkmečio patirtis pamokė, kad santaupas pamažu kaupti reikia ir geresniais laikais", – komentuodama finansų institucijose kaupiamų indėlių statistiką, teigė šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Finansų specialistai pataria: norint sutaupyti tam tikrą sumą juodai dienai, reikia nusistatyti jos dydį ir kokią jos dalį nuo pajamų atidėsite kelis mėnesius iš eilės, tai yra įskaičiuoti taupomos sumos dalį kaip išlaidas. Bandant pirmiausia kaip įprasta paskirstyti visas išlaidas, o po to žiūrint, kas lieka, sutaupyti tikriausiai niekuomet nepavyks.

Skolinasi šeimoje

Savo atliktos apklausos duomenis įvertinę "OpenAgency" atstovai teigia, kad dažniausiai finansines grėsmes įžvelgia iki 50 metų amžiaus ir minimalų atlyginimą gaunantys gyventojai, nesukūrę šeimų.

"OpenAgency" tyrimų direktorius Vitas Goberys, interpretuodamas tyrimo duomenis, teigia, kad daugelis gyventojų į asmeninius finansus žiūri gana atsakingai ir savo finansinius įgūdžius vertina gerai ar bent jau vidutiniškai. "Tačiau, deja, net ir nedidelės netikėtos išlaidos yra nepakeliamos ne vienai šeimai", – bendrovės pranešime cituojamas V.Goberys.

Apklausos dalyvių atsakymai rodo, kad, susidūrę su netikėtomis išlaidomis, pirmiausia lėšų jie ieškotų šeimoje, tarp draugų arba kreiptųsi į bankus ir smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves: 80 proc. gyventojų skolintųsi lėšų iš šeimos narių, pusė – ieškotų draugų paramos, penktadalis apklaustųjų kreiptųsi paskolos į banką, o šeštadalis – imtų kreditą internetu. Kiti pasirinkimai – parduoti vertingus daiktus, užstatyti turtą lombarde ar gauti paskolą darbe – ne tokie populiarūs.