Įvertinę pirmųjų dviejų savaičių po euro įvedimo laikotarpį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai konstatavo, kad euro įvedimas Lietuvoje įvykdytas be didesnių trikdžių ir efektyviai. Proceso sėkmę užtikrino kruopštus veiksmų organizavimas, bankų bendradarbiavimas, aktyvus bendravimas su klientais bei pačių bankų klientų supratingumas.

Euras Lietuvoje buvo įvestas be didelių nesklandumų ir dauguma gyventojų jau spėjo išsikeisti litus į eurus. Tie, kurie pereinamuoju laikotarpiu atsiskaitymams naudojo mokėjimo korteles, valiutos pasikeitimo proceso apskritai nejuto.

Per pirmąsias dvi pereinamojo laikotarpio savaites Lietuvos komerciniai bankai gyventojams nemokamai į eurus iškeitė daugiau nei 1,42 milijardo litų. Bankų statistika rodo, kad klientų aptarnavimo skyriuose valiutą keitė daugiau nei 370 000 Lietuvos gyventojų, o vidutinė vienos grynų pinigų keitimo operacijos vertė siekė 3340 litų arba 967,3 euro.

„Pasibaigus pereinamajam valiutos įvedimo etapui galime lengviau atsikvėpti – euro įvedimas buvo sėkmingas. Užbaigėme vieną iš svarbiausių ilgo proceso etapų. Gerus rezultatus lėmė nuoseklus ir darnus bankų bei atsakingų institucijų darbas. Taip pat pirmosios savaitės parodė, kad Lietuvos gyventojai buvo gerai informuoti apie euro įvedimo procesus ir noriai naudojosi valiutos keitimo galimybe įnešant grynuosius į savo sąskaitą bankomatuose, o atsiskaitydami už prekes ir paslaugas labai aktyviai naudojosi bankų kortelėmis. Ir vienu, ir kitu atveju pavyko visiškai neutralizuoti žmogiškojo veiksnio riziką, todėl procesas jiems buvo praktiškai nejuntamas“, – pasakoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas dr. Stasys Kropas.

Pasak S. Kropo, itin reikšmingas faktorius sklandžiam naujos valiutos įvedimui buvo aktyviai išnaudota galimybė grynuosius pinigus į sąskaitas įnešti bankomatuose. Tokiu būdu net pusė grynųjų pinigų, esančių apyvartoje, buvo automatiškai iškeisti euro įvedimo dieną. Tai lėmė mažesnes eiles bankų skyriuose ir mažesnį apkrovimą bankų darbuotojams. Tai, kad didelė suma grynųjų atsidūrė sąskaitose, leidžia viltis, kad pinigai bankų sąskaitose plačiau bus naudojami mokėjimams ir atsiskaitymams elektroniniu būdu. Už prekes ir paslaugas elektroniniu būdu mokantys gyventojai išvengia pinigų klastojimo rizikos. LBA tikisi, kad šis patogus atsiskaitymo būdas įvedus eurą populiarės ir vis daugiau gyventojų pasinaudos saugaus atsiskaitymo banko kortele galimybe.

„Žiniasklaidoje paviešintos kelios dešimtys atvejų, kai rinkoje randami ir identifikuojami suklastoti eurai. Pirma, tai rodo, kad atsiskaitymuose grynaisiais šios rizikos išvengti neįmanoma. Antra, galiu užtikrinti, kad bankų įdiegtos saugios priemonės leidžia užtikrinti, kad galimai padirbtas banknotas į apyvartą nepatenka. Kiekvienas suklastotas euro banknotas, pakliuvęs į bankų sistemą bus identifikuotas ir neutralizuotas. Žmonės turėtų jaustis ramūs, grynindami pinigus bankuose ir bankomatuose“, – pažymėjo S.Kropas.

Per pirmąsias dvi savaites iš bankomatų buvo išimta daugiau kaip 262 milijonai eurų. LBA duomenimis rinkoje liko beveik vienas trečdalis apyvartoje buvusių grynųjų litų. Savo ruožtu LBA primena, jog praėjus dviejų savaičių pereinamajam laikotarpiui, euro įvedimo procesas nesibaigia. Tiek banknotus, tiek monetas pusę metų bus galima išsikeisti visuose bankuose, o Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką.

Euro įvedimo Lietuvoje laikotarpiu prasidėjęs intensyvus bankų ir jų klientų bendradarbiavimas tęsis ir 2015 metais, rengiantis prisijungimui prie Europos Sąjungos vieningos mokėjimų eurais zonos (SEPA). „Tiek verslo įmonės, tiek fiziniai asmenys taip pat turės prisitaikyti prie naujų elektroninių pinigų pervedimo standartų ir bankai bus pasirengę toliau aktyviai juos konsultuoti ir padėti“, – sako S. Kropas. Bankai įvykdė savo įsipareigojimą dėl sąžiningo kainų perskaičiavimo nuo metų pradžios – sumažėjo SEPA pervedimų įkainiai.