Per aštuonis šių metų mėnesius visoje šalyje jau įregistruota apie 16,5 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių, jais perleista beveik 35 tūkst. hektarų ploto žemės. Registrų centro analitikų vertinimu, jei per likusius šiuos metus rinkoje neįvyks reikšmingų pokyčių, šių metų rezultatai bus labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti 2019-aisiais.

„Palyginti su praėjusiais metais, šie metai, be abejo, bus geresni tiek sandorių, tiek ir įsigyto ploto prasme, tačiau praėjusiais metais visai NT rinkai akivaizdžią įtaką darė šalį sukausčiusi pandemija. Nors šiais metais ir matysime metinį sandorių skaičiaus augimą, tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį galima matyti, kad kasmet sandorių skaičius ir jais įsigyjamas bendras žemės plotas mažėja maždaug 4 procentais. Šias tendencijas gali lemti tiek galiojantys apribojimai, taikomi žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybei, tiek ir sumažėjusi pasiūla rinkoje. Na, o augančią paklausą ir neblėstantį pirkėjų norą įsigyti žemės sklypus liudija sandorių kainų augimas“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pagal įsigyto žemės ūkio paskirties žemės ploto pokytį daugiausiai šiemet augo Kauno (87 proc.), Ignalinos (86 proc.), Kėdainių (57 proc.), Širvintų (52 proc.) ir Jurbarko (51 proc.) rajonų savivaldybės. Didžiausias neigiamas įsigyto žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotas šiais metais fiksuojamas Kelmės (46 proc.), Anykščių (20 proc.), Skuodo (18 proc.), Mažeikių (18 proc.) ir Šilutės (16 proc.) rajonuose.

Paklausa kelia kainas

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų augimas – Registrų centro skaičiavimais, pastarųjų 5 metų augimo vidurkis siekia 12,5 procento.

„Šiais metais didžiausias metinis kainų šuolis fiksuojamas Trakų, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse, kur kainų mediana per metus padidėjo daugiau kaip dukart. Tikėtina, kad nemaža dalis šiose savivaldybėse įsigytų sklypų buvo įsigyta ne tiesioginei jų paskirčiai, t.y. žemės ūkio veiklai, vykdyti, o komercinės ar gyvenamosios paskirties NT projektų vystymui“, – svarsto P. Rudzkis.

Žemės ūkio paskirties žemė pastaruosius metus pastebimai taip pat brango Molėtų, Varėnos, Šalčininkų, Jonavos ir Utenos rajonuose. Tuo metu kainų mažėjimas pastebimas Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose.

Registrų centro skaičiavimais, didžiąją dalį žemės ūkio paskirties sklypų įsigyja fiziniai asmenys ir tik kas aštuntas įregistruotas sandoris teko juridiniams asmenims.

„Įdomu tai, kad nepaisant to, kad juridiniams asmenims tenka tik kas aštuntas sandoris, tai sudaro net ketvirtadalį viso įsigyto ploto.  Kitaip tariant, verslas sudaro mažiau sandorių, tačiau plotu jie yra gerokai didesni. Be to, sandorių kainų analizė parodė, kad juridiniai asmenys už įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus moka maždaug 20 proc. daugiau nei fiziniai asmenys“, – sako P. Rudzkis.