Pasitikėjimas euro zona šį mėnesį didžiausias nuo birželio, o Lenkija nusprendė atnaujinti debatus dėl bendros valiutos įsivedimo.

Bendras pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija, sausį pakilo aukščiausiai nuo birželio mėnesio.

Pasak ekspertų, didesnis, negu tikėtasi, šio indekso pakilimas yra dar vienas įrodymas, kad Europa ima įveikti ekonomikos nuosmukį.

Tačiau yra ir neigiamų ženklų. Pavyzdžiui, verslo aktyvumas Prancūzijos paslaugų sektoriuje sausį sumažėjo, ir analitikai prognozuoja, kad šį ketvirtį šalies ūkis smuks.

Lenkijoje iš naujo buvo pradėti debatai dėl galimybių įsivesti eurą. Juos Varšuva buvo atidėjusi, kai 2009 m. euro zoną ištiko skolų krizė.

Apklausos rodo, kad tik mažiau nei trečdalis lenkų pasisako už zloto pakeitimą euru. Be to, Lenkijai sunkiai sekasi įgyvendinti vadinamuosius euro zonos sanglaudos kriterijus.

Norint įsivesti eurą taip pat reikėtų pakeisti šalies konstituciją, o Donaldo Tusko vyriausybė vargiai užsitikrintų dviejų trečdalių daugumos palaikymą parlamente, kuriame didelę įtaką turi itin euroskeptiška dešinioji opozicija.

Lenkijos ekonomika kilo visą laiką jau daugiau nei du dešimtmečius. Ji buvo vienintelė iš 27 ES šalių, išvengusių recesijos per pasaulinę finansų krizę.

Tiesa, šią savaitę paskelbti oficialūs įvertinimai rodo, kad pernai augimas buvo dvigubai mažesnis nei 2011 m., kai jis siekė 4,3 proc. Pernai šalies ūkis augo 2 proc.

D.Tuskas tikisi, kad ekonomika šiemet augs 2,2 proc., bet analitikai perspėja, kad užsitęsusi euro zonos krizė ir mažesnės išlaidos infrastruktūros plėtrai po 2012-ųjų Europos futbolo čempionato gali sumažinti šį rodiklį iki 1,5 proc.

Analitikai Varšuvoje nerimauja, kad Lenkija gali netekti zloto, kurio kursas laisvai svyruoja ir sudaro galimybę lanksčiau prisitaikyti prie sunkmečių.

"Neabejotina, kad svyruojantis zloto kursas puikiai pasitarnavo Lenkijai krizės laikotarpiu, kai jo devalvacija leido klestėti eksportui", – teigė agentūros "PricewaterhouseCoopers" analitikas Witoldas Orłowskis.