Karjeros portalų grupės Cvzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, šiuo metu aukso vertę darbo rinkoje turi tie darbuotojai, kurie labai gerai moka dvi kalbas – anglų bei rusų.

„Net ir sumenkus Rusijos vaidmeniui, Lietuvos eksporto žemėlapyje Latvija, Baltarusija, Ukraina išlieka svarbiomis partnerėmis. Tad eksportuojančioje, o neretai ir importuojančioje Lietuvos įmonėje administratorė, vadybininkai, pardavimų specialistai privalo mokėti dvi kalbas. Vyresnio amžiaus žmonės geriau kalba rusiškai, o jaunimas – angliškai. Surasti abiem kalbomis gerai bendraujantį darbuotoją darbdaviams yra kone neįmanoma misija“, – sako Ž. Padegimas.

Anot Cvzona.lt direktoriaus, dabartiniam jaunimui, norint išlaikyti konkurencijos egzaminą, būtina mokytis anglų bei rusų kalbas. Vien tik anglų kalbos žinios darbinantis nėra privalumas, nes tai yra bazinis darbdavio reikalavimas, su kuriuo jau ateinama į darbo rinką. Be to, neužtenka mokyklinės anglų kalbos, kalbos įgūdžius reikia tobulinti kursuose.

„Tėvai klaidingai mano, kad prie kompiuterio nuolat laiką leidžiantis paauglys gerai moka angliškai. Mokėti žaisti kompiuterinį žaidimą ir iš tikrųjų mokėti anglų kalbą – tai dvi skirtingos sąvokos. Kai darbdavys paklausia žmogaus, ar tu moki anglų kalbą, kandidatas atsako, kad moka, bet kai paklausia, ar galėsi bendrauti telefonu, tradicinis atsakymas – telefonu bendrauti yra sunku“, – pasakoja Ž. Padegimas.

Portalai sprogsta nuo skelbimų

Karjeros portalų direktoriaus teigimu, darbo rinka, visus šiuos metus buvusi ir taip karšta, rudenį dar labiau įkaito. Vien per rugsėjį Cvzona.lt portalų lankomumas šoktelėjo 60 procentų. Jei vasarą kas mėnesį karjeros portaluose Cvvilnius.lt, Cvkaunas.lt bei Cvklaipeda.lt kartu sudėjus apsilankydavo 80 tūkst. unikalių vartotojų, tai rugsėjį – net 130 tūkstančių unikalių vartotojų.

„Portalai sprogsta nuo skelbimų, darbdaviai kasdien naudojasi galimybe kelti savo skelbimus į pirmaujančias pozicijas, tai rodo, kaip reikia darbuotojų ir kad jų trūksta“, – sako Cvzona.lt direktorius.

Vyrauja struktūrinis nedarbas

Anot Ž. Padegimo, dažna jaunų žmonių situacija – baigia aukštąsias mokyklas, bet net ir vienos užsienio kalbos gerai nemoka. Jei jie mokėtų angliškai, galėtų įsidarbinti skambučių centruose, kuriuos dėl pigesnės darbo jėgos Lietuvoje steigia užsienio kapitalo įmonės.

„Jei laisvai moki bent vieną kalbą – anglų, vokiečių, rusų, norvegų – bet kokiu atveju gali rasti darbą skambučių centre. Bet daug universitetų absolventų nemoka kalbos, tad ir to darbo negali gauti. Mums tik atrodo, kad dabartinis jaunimas laisvai šneka angliškai“, – teigia Cvzona.lt direktorius.

Baigusieji aukštąjį mokslą tikisi darbuotis biure, bet realiai šiam darbui nėra paruošti, o imtis kad ir neblogai apmokamo paprastesnio darbo – nenori. Pradėję nuo žemesnio laiptelio, jaunuoliai galėtų kaupti patirtį, tačiau negebėjimas pamatyti savo galimybių jiems trukdo.

Rudenį darbai kraustosi „į vidų“

Vasaros sezonui pasibaigus, žmonės ieško darbo „iš lauko – į vidų“. Tai – statybininkai, ledų pardavėjai, kiti paslaugų sektoriaus darbuotojai. Darbo „viduje“ rudenį ieško ir studentai. Kaip teigia Ž. Padegimas, pastarieji darbo ieško „pagal savo kišenę“. Suvažiavę į miestus iš rajonų, jie kelia mažiau reikalavimų darbo sąlygoms, atlygiui, darbo laikui.

„Studentai rasti darbo tikrai gali, nes rinka didžiulė, darbo pasiūlymų labai daug. Dažniausiai jie įsidarbina kasininkais pekybos centruose. Pastarieji yra labai lankstūs ir prisitaikę, pvz., studentus priima darbui šeštadieniais, sekmadieniais bei vakarais nuo 17 iki 22 val. Ir studentams gerai, nes jie iš karto turi pinigų, ir prekybos centrams gerai, nes jų darbuotojai nori leisti laisvalaikį su šeima ir dirbti vakarais bei savaitgaliais vengia“, – sako Cvzona.lt direktorius.

Vis dar „plaukiojantys“ atlyginimai

Anot karjeros portalų grupės Cvzona.lt vadovo, matyti, kad už darbą siūlomų atlyginimų dydis vis dar klydinėja tarp lito ir euro – t.y., jis dar nėra galutinai nusistovėjęs.

„Vienoje įmonėje už panašų darbą atlygis gali skirtis net du kartus. Vienam vadybininkui siūloma 500 eurų, kitam – 1000 eurų į rankas. Pavertus atlyginimą eurais, jis atrodo mažas, tada jį kilsteli, nustato „iš akies“. Taip yra, nes dažnas darbdavys dar prie euro nėra įpratęs“, – sako Ž. Padegimas.

Specialisto nuomone, šį rudenį atlyginimai dar augs. Darbdaviai šiemet siūlo, o darbuotojai prašo didesnės algos. Trijų valandų skrydžio lėktuvu atstumu nuo Lietuvos yra ir Anglija, ir Vokietija, ir Norvegija. Šiose šalyse yra mažas nedarbas, aukštas darbuotojų poreikis. Tai taip pat sudaro savotišką spaudimą kilti atlygiui Lietuvoje.

Programuotojas Lietuvoje dabar uždirba 1500 eurų į rankas, prekybos centro kasininkas – 300, administratorė – 500, vadybininkas – 800 eurų.

Darbas užsienyje – kai labai reikia pinigų

Norintiems išvykti į užsienį užsidirbti pinigų, galimybės šį rudenį, anot Ž. Padegimo, taip pat yra didelės. Lietuviai vertinami kaip darbštūs ir santykinai nebrangūs darbuotojai. Pvz., už senjorų priežiūrą Anglijoje, gyvenant kartu su jais, siūlomas atlygis į rankas yra 400-500 svarų per savaitę. Tai yra iki 3 tūkst. eurų į rankas kas mėnesį. „Net direktoriaudamas Lietuvos įmonėje negausi tiek pinigų, kiek gyvendamas su senu žmogumi Anglijoje“, – sako Cvzona.lt direktorius.

Kur dirbti – Lietuvoje ar užsienyje – žmogaus apsisprendimą įtakoja tik poreikis pinigams: ar labai jų reikia. Tuomet galima rinktis, kur jų užsidirbti. Darbui užsienyje žmonės dažniausiai ryžtasi norėdami įsigyti ar susiremontuoti butą, nusipirkti automobilį.

Darbo užsienyje pasiūlos bei paklausos rinka karjeros portaluose Cvzona.lt yra stabili, didesnio sujudimo šį rudenį čia nėra. Tačiau darbą susirasti užsienyje tikrai galima, norinčiajam galimybių yra labai daug.