- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europą vienai po kitos purtant energetinių išteklių krizėms, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pagrindinė aukštų žaliavų kainų priežastis yra pačios rinkos neefektyvumas ir joje susiformavusios oligopolijos.
„Pirminių energetikos žaliavų rinka neefektyvi ir politizuota. Didžiulę įtaką turi OPEC kartelis, kuris geopolitiškai nestabilus, veikiamas įvairių karinių įtampų, kurios nuolat trikdo ne tik tų šalių ramybę, bet ir verčia naftos kainas šoktelti į rekordinius aukščius. Aišku, ir Rusija, kuri vaidina reikšmingą vaidmenį. Kaip matome, dabar ji energetikos rinką naudoja savo kariniams tikslams“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės vertinimu, tokioje aplinkoje, normaliomis sąlygomis turintys veikti rinkos dėsniai tiesiog nebegalioja.
„Visi naftos ir dujų žaidėjai turi didelę galią rinkoje, o tai jau yra nebe ekonomika, o politika. Tomis įtakomis žaidžiant, plius veikiant įvairioms karinėms įtampoms ir konfliktams, apskritai sudėtinga prognozuoti situacijas. Natūralu, kad tai iššaukia krizes“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas pritaria, kad ekonomikos dėsniai prekiaujant energetiniais ištekliais turi menką įtaką.
„Idealiomis sąlygomis galbūt būtų šaunu galvoti apie laisvą paklausos ir pasiūlos formuojamą rinką, bet akivaizdu, kad tiek dujos, tiek nafta ir kiti energetiniai šaltiniai yra sukoncentruoti keliose rankose“, – tvirtino jis.
Anot finansų analitiko, energetikos išteklių rinkos neefektyvumą nulemia jos pačios specifika.
„Oligopolija šioje rinkoje susidėsčiusi natūraliai. Energetinių išteklių išgavimas nėra toks paprastas dalykas, kad galėtų būti labai daug dalyvių. Kita problema yra tai, kaip energijos ištekliai gali būti transportuojami. Jeigu mes turime anglis, naftą, tai tie dalykai yra lengvai transportuojami, pasaulis žino, kaip tai daryti. Pavyzdžiui, naftos srityje mes neturime tokių didelių įtampų, kaip su dujomis. Jos yra transportuojamos dujotiekiais, kurie priklauso tai pačiai Rusijai ir iš čia kyla visa problema dėl energetikos, dujų ir išvestinai elektros“, – akcentavo M. Dubnikovas.
Aukštos energetikos kainos pačios ir veda prie problemos sprendimo
Vis tik, finansų analitiko vertinimu, siekiant spręsti energetikos rinkos neefektyvumo problemą, veikiausiai nėra įmanoma kurti alternatyvias organizacijas ar kartelinius susitarimus jau galiojančioms struktūroms.
„Alternatyviu keliu nelabai pavyks eiti, nes OPEC turi savo įtaką ir ta įtaka yra išreikšta bareliais. Tai yra dideli naftos kiekiai. Kalbant apie dujas, mes vienareikšmiškai turime vieną probleminę valstybę – Rusiją, kuri energetinio šantažo būdu bando išsikovoti dėmesio ir ji yra pagrindinė šios peklos kūrentoja“, – aiškino M. Dubnikovas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė laikosi pozicijos, kad šią neefektyvią rinką patobulinti leistų ne alternatyvios struktūros, kurios galėtų konkuruoti iškastinių išteklių srityje, o būtent investicijos į žaliąjį kursą.
„Susiklosčiusios aukštos energetikos nešėjų kainos pačios ir siūlo problemos sprendimą – investicijų paūmėjimą į atsinaujinančią energetiką. Valstybės vidutiniu laikotarpiu neturėtų ieškoti alternatyvų iškastiniame kure, bet dėlioti strategiją, kad kuo toliau, tuo mažiau iškastinio kuro reikėtų. Reikia stipriai didinti atsinaujinančių energetikos šaltinių dalį energetinio vartojimo balansuose ir atitinkamai pasirūpinti kaupikliais, baterijomis“, – tikino ji.
Pokyčiai energetikos rinkoje jau vyksta
Aukštos energetinių išteklių kainos, INVL ekonomistės teigimu, Europą jau paskatino itin sparčiai judėti žaliojo kurso keliu. Atsinaujinančios energetikos kryptis, jos manymu, turėtų įgauti vis didesnį pagreitį, nes investicijos šioje srityje, kainoms tapus itin aukštoms, jau ėmė atsipirkti net ir be papildomų valstybės skiriamų subsidijų.
„Rinka tuomet taps tokia, kurioje veikia rinkos dėsniai ir kurią paprasta prognozuoti. Nėra neekonominių veiksnių, kurie išbalansuoja ne tik visą energetikos rinką, bet ir makroekonominį paveikslą“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.
Tai, kad pokyčiai energetikos rinkoje jau vyksta, pastebi ir M. Dubnikovas. Pasak jo, tokios euro zonos ekonomikos, kaip Vokietija, šį šildymo sezoną susidūrusios su problemomis, imsis dar didesnės apimties investicijų ir jau artimiausiu metu perorientuos savo energetiką.
„Po šios krizės mes matysime labai stipriai pasikeitusį pasaulį. Labai tikėtina, kad dujų vartojimas netgi kris. Akivaizdu, kad kritinėje situacijoje toks energijos šaltinis nėra patikimas, dėl to, kad jo tiekimo būdas leidžia išgavėjui bandyti terorizuoti, bet tai nepavyks. Po šios žiemos pagrindinės Europos ekonomikos persiorientuos ir nelabai aišku, kur Rusija dės išgaunamas dujas“, – neabejoja finansų analitikas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse3
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau9
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą bankams teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomi...