„Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad panašus kainų lygis turėtų išlikti visus metus.

„Bendrai tokio infliacinio spaudimo šiemet nėra, manau, kad panašią infliaciją turėsime iki metų pabaigos“, – BNS penktadienį teigė Ž. Mauricas.

Jis neatmetė, kad šiemet gali būti fiksuojamas ir kainų kritimas: „Galime netgi žengti į neigiamą teritoriją, defliaciją.“

Anot N. Mačiulio, infliacija mažėja dėl anksčiau nepagrįstai augusių kainų.

„Šiuo metu net ir padidėjus kai kurioms sąnaudoms, pavyzdžiui, darbo sąnaudoms, energijos sąnaudoms, nėra daug priežasčių, kodėl tai būtų perkeliama į galutines prekių kainas. Dėl to metinė infliacija lieka arti nulio ir panašu, kad ji liks arti nulio ir iki vasaros“, – nurodė N. Mačiulis.

Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas.

 

Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje infliaciją labiausiai lemia energetikos ir maisto kainos. Pasak analitiko, naftos ir degalų kainos ilguoju laikotarpiu turėtų sumažėti, tuo metu jau atpigęs maistas galėtų kainuoti dar mažiau.

„Plačiai vartotojų atvertos piniginės leido permesti kaštų augimą galutiniams vartotojams. Netgi daugiau permesta nei auga. Ypatingai dabar, kaštams jau šiek tiek sumažėjus, kainos vartotojams vis dar išlieka pakankamai aukštame lygyje“ – sakė Ž. Mauricas.

„Maisto kainų šioks toks sumažėjimas yra, bet ne toks ženklus, kaip gamintojų, importo kainų, nekalbant apie žemės ūkio produkcijos kainas“, – kalbėjo analitikas.

N. Mačiulio teigimu, gyventojų elgsenoje kainų mažėjimas jau matomas – auga mažmeninės prekybos apimtys.

„Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo neženkliai, yra artimas 10 proc. ir tuo pačiu metu matome, kad neaugant kainoms perkamoji galia auga kone sparčiausiai Europos Sąjungoje. (...) Mažmeninė prekyba auga, yra didesnė 5 proc. nei prieš metus. Tai irgi yra vienas iš sparčiausių augimų Europos Sąjungoje“, – sakė N. Mačiulis.

„Tai gal ir gyventojai ne visada pajaučia tą infliacijos sumažėjimą, bet tai jau atsispindi jų elgsenoje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, ekonomistas pažymėjo, kad gyventojai mažesnę infliaciją gali jausti skirtingai – yra vis dar didelis atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų pokyčio. Anot N. Mačiulio, prekių kainos šiuo metu yra apie 2,5 proc. mažesnės nei prieš metus, o paslaugų – apie 6 proc. didesnės.

„Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jis pridūrė, kad paslaugų kainų kilimą lemia augantis darbo užmokestis, o prekių kainų kritimą – palyginti su 2022 metais, kritusios žaliavų, energijos kainos, taip pat sparčiai mažėjančios eksporto kainos iš Kinijos.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad išankstinė metinė infliacija balandį siekė 0,4 proc., o mėnesio – 0,2 proc.

Mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc.