„Žmonės, dar neretai mano, kad pavojingosios atliekos susidaro ir kaupiasi tik įvairiose gamybine veikla užsiimančiose įmonėse, gamyklose ar cechuose, todėl tai yra vien verslo rūpestis. Tuo metu gyventojams neva užtenka tinkamai atsikratyti buitinėmis atliekomis – atskirti stiklines nuo popierinių ar plastmasinių ir išmesti jas tam skirtuose konteineriuose. Vis tik eiliniai piliečiai taip pat sukaupia nemažus kiekius pavojingųjų atliekų, kurias privalo perduoti įmonėms, galinčioms ir turinčioms teisę pasirūpinti jų sutvarkymu. Galime išties pasidžiaugti, kad kalbant apie automobilines atliekas, žmonės vis aktyviau rūpinasi jų likimu“, – sako M. Jančiauskas.

Anot M. Jančiausko, pavojingosiomis automobilinėmis atliekomis dėl juose esančių žmonėms ir aplinkai pakenkti galinčių medžiagų priskiriami akumuliatoriai, tepalų, kuro ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos, elektroninė įranga, amortizatoriai, padangos. Šias atliekas įstatymai draudžia šalinti su kitomis buitinėmis atliekomis ir aiškiai reglamentuoja jų tvarkymą.

„Deja, bet, nepaisant gerėjančios situacijos, turbūt dar kiekvienam yra tekę matyti nemalonių ir netgi šokiruojančių vaizdų, kuomet kokiame nors griovyje ar pamiškėje guli sumestos padangos ar voliojasi numestas akumuliatorius. Viliuosi, kad augant žmonių suvokimui apie tokio pasibaisėtino atsikratymo pavojingosiomis atliekomis galimas pasekmes, tokių atvejų pasitaikys vis rečiau. Juk kalbame, ne apie šiaip kokį numestą popierėlį, kas, žinoma, taip pat yra negerai, bet apie toksiškų, kai kuriais atvejais netgi vėžinius ar kitus sunkius susirgimus sukelti galinčių medžiagų turinčias atliekas“, – pabrėžia įmonės „Žalvaris“ direktorius.

M. Jančiauskas sako, kad daugiausiai šiuo metu iš automobilinių atliekų yra surenkama akumuliatorių, alyvos, padangų ir absorbentų. Pasak „Žalvario“ atstovo šiose atliekose gausu sunkiųjų metalų, rūgščių, kitų kenksmingų cheminių medžiagų, todėl patekusios į aplinką – gruntą, vandens telkinius, atmosferą – jos gali pradėti kelti grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai, padaryti neatitaisomą žalą gamtai.

„Surinktas automobilines atliekas mes perdirbame ir nukenksminame jose esančias pavojingas medžiagas. Didžioji dalis perdirbtų atliekų virsta žaliava naujoms detalėms gaminti, likusios – panaudojamos šilumos energijai gauti. Taigi tinkamai sutvarkius automobilių atliekas, jos praktiškai šimtu procentų panaudojamos iš naujo“, – sako M. Jančiauskas.

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad panaudotus filtrus ir amortizatorius gyventojai gali nemokamai priduoti transporto priemonės remontą ar apžiūrą atlikusioje įmonėje. Padangų atliekos gali būti priduodamos jų įsigijimo vietoje, jei jų priduodama ne daugiau nei įsigyta, arba gali būti pristatytos į bet kurią savivaldybės eksploatuojamą tokių atliekų priėmimo vietą.

Baterijų ir akumuliatorių atliekos gali būti nemokamai pristatomos į visas tokių atliekų platinimo vietas, savivaldybių įrengtas didelių gabaritinių atliekų aikšteles. Visais atvejais automobilines atliekas galima priduoti ir tiesiai licencijuotiems tokias atliekas teisę tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Savivaldybėse įrengtų stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių sąrašai skelbiami adresu: www.am.lt.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 1,5 mln. registruotų transporto priemonių. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje per metus surenkama ir sutvarkoma apie 7 tūkst. tonų automobilinių apmokestinamųjų gaminių atliekų.