Pereiti į pagrindinį turinį

Automobilių pardavėjai praranda viltį

2014-05-01 03:06

Buvusias Sovietų Sąjungos šalis purtantys politiniai ir ekonominiai kataklizmai vėl drebina naudotų automobilių pardavimo rinką. Kas šįkart atgaivins pradžiūvusias iš Kauno plaukiančių mašinų upes?

Buvusias Sovietų Sąjungos šalis purtantys politiniai ir ekonominiai kataklizmai vėl drebina naudotų automobilių pardavimo rinką. Kas šįkart atgaivins pradžiūvusias iš Kauno plaukiančių mašinų upes?

Nemato tautos išgelbėtojos

"Viskas susiję, – pamerkia akį, padaro pauzę ir 40 gramų degtinės išmaukia 15 metų Kauno automobilių turguje automobiliais prekiaujantis Kazimieras. – Maidanas viską uždarė."
"Nuo Naujųjų metų pardaviau tris automobilius. Rimtai", – tikino su Kazimieru širdgėlą skandinęs Aleksandras.

Naudotų automobilių prekybos versle seniai besisukantys kauniečiai žino, kad kiekvienas rimtesnis politinis ar ekonominis krustelėjimas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse turi savo kainą. Dabartinis sujudimas kol kas atrodo bene skaudžiausias, nes užsidarė Ukrainos rinka, vos vos alsuoja pagrindinė pirkėja – Kirgizijos automobilių rinka, o blogiausia, kad nematyti išgelbėtojos – tautos, kuri užims kirgizų vietą. Tiesa, dalį turgaus valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis ramina: buvo ir blogesnių laikų.

"Iš pradžių geriausi pirkėjai buvo rusai. Kai jie dingo, štilis buvo gal pusę metų. Paskui pasirodė kazachai ir baltarusiai. Jie dingo, atsirado kirgizai. Visą laiką kažkas išlįsdavo", – vilties neprarado V.Naujanis.

Verslą stabdo politika

"Anksčiau kiekvienas pirkdavome po 2–3 mašinas per dieną, o dabar laukiame skambučio su konkrečiu užsakymu ir perkame tik tokio modelio automobilį, kokio paprašė", – aiškino iš Kirgizijos atvykęs Saidbekas. Svečias iš Rytų skaičiuoja, kad per šį pavasarį JAV doleris jo gimtinėje pabrango trečdaliu, todėl automobilių prekyba sustojo, Kirgizijoje užkišti visi automobilių turgūs. Papildomų problemų kelia politiniai susitarimai: sunkesnis naudotų automobilių gabenimas per sieną, vizų išdavimas.

Daugelis Kauno automobilių turguje kalbintų kirgizų buvo nekalbūs ir įtarūs. "Žurnaliste, o tu iš Lietuvos ar iš Rusijos?" – įtariai klausinėjo vienas jų.

"Politinė įtampa regione daro savo", – aiškino Saidbekas. Jo manymu, Kaune vis dar gali sukiotis apie šimtas automobilių pirkėjų iš Kirgizijos – tai keliskart mažiau nei prieš pusmetį. Jų gretos dar labiau išseks, jei šalis prisijungs prie Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną vienijančios Muitų sąjungos. Šis pavadinimas Lietuvos automobilių prekiautojams kelia šiurpą. Būtent po prisijungimo prie Muitų sąjungos iš Kauno it kamparas išgaravo kazachai. Šios sąjungos narės susitarė taikyti itin negailestingus muitus naudotiems automobiliams, ypač seniems ir galingiems.

Atskaitos taškas – Maidanas

"Anksčiau į Ukrainą bent po vieną automobilį per savaitę varydavau, bet ten iš Lietuvos mašinų niekas nebeperka. Kas gali pirkti, kai jos pabrango dvigubai?" – pasakojo Aleksandras.
"Matote, kiek autobusiukų stovi. Pernai visi jie atsidurdavo Ukrainoje", – pridūrė Kazimieras.

Ukrainai automobiliai iš Lietuvos nebereikalingi nuo tada, kai įsiplieskė laužai Maidane, kai Ukrainoje pradėjo brangti JAV doleris.

Tiesa, V.Naujanis pasakojo girdėjęs, kad praėjusią savaitę Ukrainoje sumažinti naudotų automobilių verslą spaudę muitai, tačiau mokesčių sumažinimas JAV dolerio kainos padidėjimo greičiausiai neatstos.

Vieni populiariausių – "Opel"

Atslinkusiu sunkmečiu kiekviena mašinos pardavimo diena yra svarbi, todėl automobilio bandoma atsikratyti kuo greičiau.

"Reikia kiekvieną dieną čia važiuoti, plauti mašinas triskart per savaitę ir dar kas savaitę mokėti turgui. Kainuoja kiekviena diena", – pastebėjo Aleksandras.

"Jei man pasiūlo kainą, kuri bent 100 eurų didesnė už tą, kurią aš sumokėjau, parduodu. Nes jei laiku neparduosi – bačka (automobilių pardavėjų žargonu bačka reiškia nuostolį – red. past.)", – aiškino Kazimieras.

"Štai, kolegos juodas BMW turguje stovi gal jau metus. Garantuota bačka. Tuoj ateis turgaus administracija ir ją pasiims už vietos nuomos mokestį", – juokėsi Aleksandras.

Pardavėjai pastebi, kad bene paklausiausia preke turguje reikia vadinti "Opel" automobilius, o šiuo metu ypač populiarūs – ir BMW.

"BMW – pavasarinė, jaunimo prekė. O šiaip lengviausia parduoti opelius. Pažiūrėkite patys", – kalbėjo keletą automobilių pardavinėjantis Paulius. Iš aplinkui išrikiuotų poros dešimčių automobilių potencialūs pirkėjai varstė tik dviejų "Opel Zafira" dureles. Dėl nedidelės kainos, palyginti pigios priežiūros ir nedidelių degalų sąnaudų "Opel" automobilius vertina ne tik lietuviai, bet ir pirkėjai iš kitų šalių. Tačiau kirgizas Saidbekas opelių pirkėjo etiketės kratėsi.

"Mes perkame vokiškas mašinas, bet ne "Opel". Jas perka tadžikai – mums per prastos", – išdidžiai paaiškino kirgizas.

Lietuviai erzina ir juokina

Lietuviai pirkėjai tautiečius pardavėjus ir juokina, ir erzina, nes dažniausiai moka nedaug, bet vis tiek apžiūri kiekvieną mašinos užkampį ir baksnoja į kiekvieną įlenkimą ir rūdį.
"Lietuviui reikia geros mašinos už dyką – automobilių be trūkumų už 1-3 tūkst. eurų", – pasakojo Kazimieras.

"Patikėkite, niekas kitas taip nesikabinėja. Už 10 tūkst. eurų mašiną perkantis estas taip nepriekabiauja, kaip penkis kartus mažiau pinigų atsivežęs lietuvis. Mes čia tokių cirkų prisižiūrime. Vienas aiškina, kad mašinoje stūmokliai mediniai, kitas laižo duslintuvą ir tikrina, ar į variklį medaus nepripilta", – juokėsi Rytis.

Lietuviai – ne patys mėgstamiausi turgaus lankytojai ir todėl, kad neaišku, su kokiais ketinimais atvyksta. Nemažai tokių, kurie į turgų atvažiuoja lyg į parką – pasivaikščioti.

"Į Kauną atvažiavę kaimiečiai išleidžia moteris "Urmo" prekybos miestelyje, o patys ateina čia pasižvalgyti. Jie nė neketina nieko pirkti, ateina šiaip pasidairyti", – pastebėjo Artūras. Jis pripažįsta, kad kirgizai iki šiol išjudindavo rinką, tačiau ir jų prie išsvajotų pirkėjų pardavėjai niekada nepriskirdavo.

"Kirgizui parduodi tada, kai jau nori atsikratyti, nes jie derasi iki tiek, kad neapsimoka parduoti", – pasakojo pardavėjas. Jis viliasi, kad lietuviams pasiryžimą pirkti automobilius įpūs artėjantis euro įvedimas. Lietuvos automobilių pardavėjai savo kailiu pajautė euro įvedimą Latvijoje. Naują valiutą lydinčio prekių pabrangimo pabūgę latviai ėmė investuoti latus į automobilius.

"Latvių sujudimas buvo akivaizdus. Tikimės, kad ir lietuviai puls investuoti į automobilius, bet ką gali žinoti. Jau girdėjome tokių pasvarstymų, kad neverta pirkti automobilių, nes tuoj bus karas", – nutęsė Rytis.

Niurzgėti – įprasta

Kasmet bent po kartą Kauno automobilių turguje apsilankantiems "Kauno dienos" žurnalistams prekybos apimtimi patenkintų automobilių pardavėjų matyti dar neteko. Visuomet pardavėjai kalbėdavo apie jau prasidėjusį arba netrukus vyksiantį automobilių prekybos krachą.

"Patikėkite, yra buvę ir blogiau", – teigė V.Naujanis. Kauno automobilių turgus yra išgyvenęs ne vieną nuopuolį. Kiekvieno jų pradžioje būdavo jaučiamas turgaus užsikimšimas, nes prekyba sustodavo, o užsienyje lietuvių superkami automobiliai vis dar plūsdavo į Kauną. Šįkart mirtinu kamščiu dar nekvepia.

"Kai sulėtėjo kirgizų pirkimo tempai, nebeturime pagrindinių pirkėjų, bet ir kirgizai vis dėlto perka, ir lietuviai nemiega, prieš porą savaičių buvo nemažai lenkų ir latvių pasirodę. Vienas kitas estas užsuko, buvo ir gruzinų užklydę", – pirkėjų tautybes vardijo V.Naujanis.

Jis mano, kad nauja pagrindine naudotų automobilių kryptimi iš Kauno gali tapti Ukraina. Tiesa, gali tekti nemažai palaukti, kol šioje šalyje stabilizuosis padėtis, tačiau V.Naujanis neabejoja, kad iki to laiko labiausiai užkietėję automobilių pardavėjai išgyvens.

"Per kiekvieną automobilių pardavimo pakilimą mašinomis pradėdavo spekuliuoti visi, kas netingi, o per kiekvieną nuopuolį jie atsisijoja. Yra automobilių pardavėjų šerdis, kuri išlaukia visus sunkumus", – aiškino V.Naujanis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų