Technologijų pažanga sukelia vis garsesnių debatų, kada išnyks popierinė knyga? Apie tai pradėta kalbėti pasirodžius pirmosioms e. knygoms, vėliau diskusijos atsinaujino išleidus interaktyviąsias e. knygas ar pristačius vis tobulesnį skaitytuvų modelį.

Popierių keičia ekranas

Dabartinė e. knyga jau nebėra tik juodų raidžių rinkinys, matomas skaitytuvo ekrane. Įrenginyje "iPad" galime skaityti knygą "Alisa Stebuklų šalyje" ir matyti, kaip verčiasi puslapiai, svyruoja kišeninis laikrodis, ištįsta herojės kojos ar kaklas, krinta piliulės, grybai ar karaliaus karūna, skraido kortos, o stebuklų šalies herojai juda. Matant tokią e. knygą ima atrodyti, kad XXI a. skaitytojas veikiausiai nebejaus ypatingų sentimentų tarp pirštų šnarantiems knygų puslapiams, o ir e. knyga be multimedijos ir kitų galimybių atrodys nyki ir neįdomi.

"Po penkerių metų knygos dažniau teiks įvairios raiškos galimybes: jose bus garsas, animaciniai paveikslėliai, interneto ištekliai ir ... netgi žaidimų komponentai, kaip alternatyva tikrovės žaidimams", – praėjusią savaitę vykusios Frankfurto knygų mugės pranešime cituojama Juliane Schulze iš konsultacinės bendrovės "Peacefulfish".

Vienoje didžiausių Europos knygų mugių šiemet buvo skirtas ypatingas dėmesys skaitmeninėms technologijoms ir e. knygoms. Tai nestebina, nes apie 30 proc. visų parodoje pristatomų produktų – skaitmeniniai. Apie e. knygas šioje mugėje buvo kalbama ir anksčiau, tačiau šįmet pradėta diskutuoti apie naujausias technologijas, kurios suteiktų postūmį e. knygų leidybai.

Vokietijos e. knygų leidėjai laukiamą pardavimo proveržį sieja būtent su naujausiu JAV bendrovės "Apple" gaminiu "iPad". Vokietijos knygų leidybos ir prekybos asociacijos "Börsenverein" duomenimis, šiuo metu apie trečdalį naujai išleidžiamų knygų Vokietijoje pasirodo ir e. formatu. Tačiau e. knygų pardavimas išlieka gana menkas ir tesudaro vos 1 proc. visų šalyje parduodamų knygų. Vokietijos leidėjai tikisi, kad atsiradus pigesnių skaitymo įrenginių, jau netrukus e. knygos šalyje užims dešimtadalį rinkos.

Aktyviausi akademiniai leidėjai

Lietuvoje kol kas panašūs scenarijai atidedami tolesnei ateičiai, tačiau esama entuziastų, kurie siekia išjudinti e. knygų leidybos verslą iš mirties taško. Aktyviausi šioje srityje – mokslinės literatūros leidėjai.

"Šioje srityje akademiniams leidėjams lengviau. Pasaulyje e. leidinių versijas taip pat pirmieji pasiūlė akademiniai leidėjai. Taip yra todėl, kad grožines knygas žmonės mieliau skaito išleistas tradiciškai. Žinoma, išskyrus tas šalis, kuriose naujosios technologijos dievinamos", – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidyklos "Technika" direktorė Eleonora Dagienė.

Jos teigimu, pasaulyje vykdytos leidėjų apklausos rodo, kad e. knygas leidžia didesnės leidyklos, be to, nėra leidėjų, kurie leistų tik e. knygas. Kol kas leidėjai renkasi įvairius elektroninių ir įprastinių knygų leidimo modelius. E. knygos platinamos taip pat naudojantis įvairiais būdais, iš jų populiariausi: per e. knygų pardavėjus, kitus tarpininkus ar leidėjo platformą.

Šimtai leidinių

VGTU leidyklą galime vadinti e. knygų leidybos lydere Lietuvoje. Metų pradžioje ji pristatė e. knygų platformą, kur galima knygas užsisakyti ir skaityti tiek universiteto studentams ar darbuotojams, tiek kitiems skaitytojams. VGTU atstovams šios paslaugos nemokamos, skaitytojams iš šalies reikia susimokėti.

Šiuo metu platformoje ebooks.vgtu.lt siūloma skaityti apie 300 e. leidinių, suskirstytų į technologijų, socialinių, gamtos ir tiksliųjų bei humanitarinių mokslų rinkinius. VGTU leidykla šalies bibliotekoms pasiūlė įsigyti teisę naudoti leidinių rinkinius. Prenumeruojamo rinkinio kaina svyruoja nuo 500 iki 3,6 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Atskirų leidinių už 3–7 eurus galima įsigyti savaitei, mėnesiui ar semestrui. Nuo periodo priklauso ir leidinio kaina.

Kol kas sistemoje prisiregistravę tik kiek daugiau nei pusė tūkstančio vartotojų, per šiuos metus užfiksuota apie 70 tūkst. knygų peržiūrų. Sistema leidyklai atsiėjo apie 100 tūkst. litų, jos priežiūra per metus kainuos apie 50 tūkst. litų.

"Neketiname atsisakyti tradicinės knygų formos, tačiau kai kurių jų tiražus sumažinome, kad pernelyg neapkrautume sandėlio", – kalbėjo leidyklos "Technika" vadovė E.Dagienė.

E. žurnalai – kitąmet

VGTU leidykla su jai e. knygų platformą kūrusia bendrove "Impelsys" planuoja sukurti elektroninę parduotuvę, kurioje savo knygas galėtų pristatyti ir sistemą išbandyti visi šalies leidėjai. "Šį projektą sieksime pristatyti artimiausioje ateityje", – žadėjo E.Dagienė.

Skaitytojams ji taip pat turi naujienų – lapkritį bus išleistos e. knygos su dinamiška vaizdine medžiaga. Be to, VGTU leidykla baigė derybas su e. knygų ir skaitytuvų prekybos platforma skaitykle.lt. Todėl joje netrukus bus galima rasti "Technikos" leidinių skaitytuvams pritaikytais formatais.

Kol kas VGTU e. knygų tinklalapyje yra tik vadovėliai ir studijų literatūra, nes leidyklos pasirinkta technologija tinka tik knygoms. Tačiau E.Dagienė jau kitais metais tikisi skaitytojams pasiūlyti e. žurnalų.

"Savo žurnalus nuo kitų metų leisime su viena didžiausių pasaulio akademinių leidyklų, kuri mokslo žurnalų leidyboje užima pirmaujančias vietas ir turi specialią e. leidybos platformą, skirtą žurnalams", – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, pastebima tendencija, kad mokslo žurnalų leidyboje spausdintų kopijų atsisakoma sparčiau negu knygų leidyboje.

Problema – sutartys su autoriais

Stambieji šalies leidėjai kol kas neskuba skaitmenizuoti knygų. "Svarbiausias veiksnys, stabdantis šio verslo įsibėgėjimą, yra ilgai užtrunkantis derybų procesas dėl autoriaus teisių, nes reikia perrašyti sutartis. Be to, dideli autoriaus teisių mokesčiai, menkas dedikuotų skaitymo įrenginių paplitimas ir mūsų rinkos dydis", – aiškino bendrovės "AL holdingas" generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas.

Ne paskutinėje vietoje lieka ir tas faktas, kad lietuviai, kaip ir dauguma europiečių, kol kas labai prisirišę prie tradicinių knygų. "Todėl tokio proveržio kaip JAV, kuriose naujosios technologijos daro didesnę įtaką vartotojų elgsenai, nėra", – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, leidykla "Alma littera" stebi, kas vyksta pasaulyje, ir svarsto galimybes grožines knygas leisti e. formatu. "Tačiau pirmiausia turime pašalinti tokius šio verslo įsibėgėjimą stabdančius veiksnius, kaip nelegalų e. knygų kopijavimą, dėl kurio gali nukentėti autoriai", – kalbėjo "AL holdingo" vadovas.

Kad didžiausias e. knygų leidybos stabdys – piratavimas ir neapsaugotos autorių teisės, sutinka ir Saulius Žukas, bendrovės "Baltų lankų leidyba" generalinis direktorius. "Esame paruošę anksčiau leistų knygų, kurių papildomų tiražų nebeplanuojame, e. versijas. Ruošiame dar kelias knygas. Technologiškai jau esame pasiruošę leisti e. knygas. Intensyviai dirbame su mokslinės literatūros e. versijų leidimu. Čia galima tikėtis valstybės investicijų ir kad jos atsipirks", – kad e. leidybos verslui įsibėgėti ne pro šalį būtų ir valstybės dėmesys bei pinigai, pripažino pašnekovas.

Kas pigiau?

E. knygų leidyba, pasirodo, nėra gerokai pigesnė nei popierinių. A.Andrijauskas pastebi, kad leidžiant e. knygą dingsta spaudos ir logistikos sąnaudos, tačiau autoriaus mokesčiai ir e. knygų pardavėjų marža yra didesnė negu įprastų knygų. "Atsižvelgiant į tai, nereikėtų tikėti, kad e. knygos bus gerokai pigesnės", – tikino pašnekovas.

Anglų kalba išleista e. knyga gali būti platinama kone visame pasaulyje. Be to, e. knygų pardavimu dažnai užsiima tarpininkai, kurie reklamuoja ir platina knygas, tad tuo leidėjams nebetenka rūpintis. Tačiau Lietuvos leidėjai e. knygų pardavėjų paslaugomis negali pasinaudoti, tad patys turi populiarinti savo knygas.

"Viską sudėjus, tai – nepigu, bet akademinės knygos, mano manymu, privalo eiti šiuo keliu, nes šias knygas skaito jaunimas, lengvai priimantis visas naujas technologijas. Akademines knygas e. leidyba gali labai praturtinti", – įsitikinusi E.Dagienė.

Panašiai kalbėjo ir Frankfurto knygų mugės dalyviai. Alexanderis Skipis, Vokietijos leidėjų ir knygų pardavėjų asociacijos "Börsenverein" vykdomasis direktorius, aiškino, kad Vokietijos skaitytojai neturėtų tikėtis, kad e. knygos bus pigesnės, nes jų leidybos sąnaudos milžiniškos.

JAV leidėjų asociacijos duomenimis, pernai knygų parduota šiek tiek mažiau nei 2008 m., tačiau e. knygų pardavimas augo beveik 177 proc. ir pasiekė 169,5 mln. JAV dolerių (456,7 mln. litų). Tiesa, reiktų paminėti, kad šis skaičius sudaro vos 3,3 proc. bendro, daugiau nei 5,1 mlrd. JAV dolerių (13,7 mlrd. litų) siekiančio, knygų pardavimo.

Matant tokias proporcijas akivaizdu, kad nuogąstavimai dėl popierinės knygos mirties perdėti ir pernelyg ankstyvi. Žinoma, pastarųjų metų prekybos tendencijos kalba e. knygų naudai. Štai knygomis internetu prekiaujanti e. parduotuvė amazon.com liepą paskelbė, kad kiekvienam šimtui kietais viršeliais išleistų knygų parduoda 143 e. knygas.

"The Apple App Store" elektroninė parduotuvė, prekiaujanti viskuo, kas skirta "iPhone", "iPad" ir kitiems "Apple" gaminiams, pateikia duomenis, kad per pastaruosius metus pirmąkart e. knygų įsigyta (parsisiųsta nemokamai arba nusipirkta – red. pastaba) daugiau nei žaidimų. Įdomu tai, kad daugiau nei 90 proc. šioje parduotuvėje įsigytų knygų buvo mokamos, o iš žaidimų mokami buvo beveik 67 proc.

JAV bendrovė "Qbend", padedanti leidėjams plėtoti su skaitmeninėmis technologijomis susijusius pasiūlymus, tikisi, kad e. knygų rinka nuo 2010 iki 2012 m. išaugs 42 proc.

Tačiau numarinti popierinę leidybą skuba ne visi Frankfurto knygų mugės dalyviai ir kalba panašiai kaip ir mūsų šalies leidėjai, dar tik besiruošiantys žengti į skaitmeninės leidybos rinką.

"Prisiminkime kad ir skaitmeninį laikrodį, – žiniasklaidoje cituojamas Gordonas Cheersas, leidėjas iš Australijos. – Devintajame dešimtmetyje visi manė, kad skaitmeninis laikrodis padarys galą tradicinių laikrodžių gamybai. Žinoma, daliai laikrodininkų teko atsisakyti savo verslo. Tačiau įprastiniai laikrodžiai grįžo į rinką ir dabar visi juos nešioja. Tas pat nutiks ir su knygomis. Palikime tai 5–10 metų ir pamatysime, kaip vėl bus madinga skaityti įprastą popierinę knygą."

"Tradicinės knygos nusileidžia e. knygų pardavimu tik tam tikruose sektoriuose ir pardavimo kanaluose ir, daugiausia, tik JAV. Tačiau bendros knygų pardavimo tendencijos tai nekeičia. Dabar sėkmingai gyvuoja ir tradicinės knygos, ir e. leidyba. Jos papildo viena kitą. E. leidyba turėtų stiprėti, bet tradicinės leidybos tikrai neišstums", – tradicijos rankose laikyti popierinę knygą stiprumu įsitikinęs A.Andrijauskas.

Cornelia Funke, vokiečių knygų vaikams autorė, tvirtino, kad dabartiniai 16-mečiai prisipažįsta skaitantys tik tai, ką turi savo elektroniniuose skaitymo įrenginiuose. "Tačiau kartu jie sako, kad apie labiausiai patikusius dalykus jie įsigyja tradicinę knygą", – kalbėjo knygų autorė.

Trumpas interviu

Deividas Talijūnas, projekto skaitykle.lt sumanytojas

– Kiek e. knygų šiuo metu yra išleista Lietuvoje?

– Kol kas Lietuvoje elektroniniu pavidalu legaliai yra išleista keliasdešimt knygų. Deja, bet dažniausiai tai seni knygų leidimai, kurie jau nebeparduodami popierine forma, nors kartais tai būna ir gana švieži lietuvių autorių kūriniai. Atsiranda ir tokių knygų, kurios išleidžiamos tik skaitmeniniu formatu, pavyzdžiui, Sauliaus Rimkaus romanas Gomora.lt.

– Kodėl e. knygų leidyba mūsų šalyje buksuoja?

– Viena svarbiausių priežasčių – autoriaus teisės. Leidyklos sutartyse su autoriais ar autorių teisių valdytojais neatsižvelgdavo į e. knygų leidybą, todėl dabar jas tenka peržiūrėti, o tam reikia nemažai laiko. Kai kuriais atvejais užsienio autorių e. leidybos teisės kainuoja gana brangiai ir kol kas neapsimoka jų įsigyti.

– Kokia dalis Lietuvos skaitytojų ieško e. knygų ar jas skaito kitomis kalbomis?

– Į šį klausimą atsakyti sunku, nes nėra tokių duomenų. Pažvelgus į nelegalaus turinio populiarumą, galima spėti, kad potencialių e. knygų skaitytojų yra nemažai. Akivaizdu, kad nemažai žmonių jau turi ir e. knygų skaitytuvus. Galima spėti, kad jie dažniausiai ieško knygų užsienio kalbomis – rusiškai ir angliškai. Šių knygų pasirinkimas yra labai didelis ir dažnai jos kainuoja gerokai pigiau negu popierinės knygos.

– Kokios priežastys stabdo e. knygų populiarumą?

– Kai nėra knygų pasirinkimo, tai žmonės neperka ir skaityklių, ir atvirkščiai. Galima tikėtis proveržio sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams ar tokiems universaliems įrenginiams kaip "iPad". Žmonės juos perka negalvodami apie knygas, bet jie puikiai tinka ir e. knygoms skaityti. Nereikia pamiršti ir kompiuterių. Daugelis mūsų juos turi, o tai reiškia, kad e. knygoms skaityti nebereikia išleisti nė vieno papildomo lito. Gali būti taip, kad jau po kokių metų susikaups kritinė masė vartotojų, kurie turi įrenginius, tinkamus knygoms skaityti. Kalbant apie skaitytuvus, JAV jie šiais metais gerokai pigo. Galime tikėtis, kad ši banga atsiris ir iki mūsų. Pigiausias mūsų parduodamas skaitytuvas šiuo metu kainuoja 729 litus, populiariausias – 1169 litus.

– Ar galima išgyventi iš prekybos e. knygomis?

– Tikrai kol kas iš to išgyventi neįmanoma. Bet mes galvojame apie tai, kas bus po dvejų trejų metų. Kaupiame patirtį, užmezgame kontaktus su leidyklomis ir autoriais. Negali būti net abejonės, kad ateis lūžio momentas, kai žmonės ir Lietuvoje pradės labai greitai migruoti nuo popierinių link e. knygų.

– Kai kalbame apie e. leidybą, leidyklos ir autoriai nuogąstauja dėl piratavimo. Kaip manote, ar įmanoma apsisaugoti nuo to, ir kaip tai būtų galima padaryti?

– Nelegalaus platinimo visiškai išvengti neįmanoma. Galima tik sudaryti tokias sąlygas, kad jo apimtis būtų kuo mažesnė. Reikalingas savotiškas autorių (ar leidėjų) ir vartotojų dialogas. Autoriai pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad jų kūrinių turinys taptų pasiekiamas legaliai, kad kaina būtų adekvati perkamajai vartotojų galiai. Tikiu, kad dauguma vartotojų nėra piktybiškai nusiteikę ir jiems nėra smagu vogti kūrinius, bet dabar dažnu atveju jie neturi kito pasirinkimo. Reiktų bandyti kurti tokią aplinką, kad nelegalaus turinio vartotojas jaustųsi nesmagiai, o tas, kuris užmokėjo autoriui, galėtų tuo didžiuotis. Ir tik tada reiktų pradėti gaudyti nusikaltėlius ir visus apkrauti papildomais mokesčiais. Dabar atrodo, kad viskas pradedama nuo antro galo. Bet kokios administracinės, teisinės ar finansinės priemonės, jeigu jų bus imtasi tik Lietuvoje, neduos jokio rezultato. Surinksime tiek pinigų, kad galėsime finansuoti šį reikalą administruojančias institucijas, o autoriams iš to liks tik grašiai. Taip nukentės ir verslininkai, kurie legaliai parduoda laikmenas. Vartotojai labai lengvai įvertins, kad pirkti internetu ir parsisiųsti iš užsienio pigiau nei pirkti Lietuvoje.