Sudėtinga ir nuolat kintanti teisinė sistema bei didelė biurokratija neatbaido Lietuvos verslininkų nuo Baltarusijos rinkos – reguliuojamoje ekonomikoje mūsų investuotojai randa užuovėją nuo krizės.

Sunkmetis verčia keistis
Rizikinga, komplikuota, bet viliojanti – taip kaimynės Baltarusijos rinką apibūdina į Rytų pusę žvilgčiojantys ar ten įsitvirtinę investuotojai iš Lietuvos. Juolab kad pastaruoju metu diktatoriškasis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka deklaruoja didesnį atvirumą užsienio investuotojams – neseniai išleistu dešimtuoju dekretu Baltarusija sumažino biurokratiją ir mokesčius. Nors ir uždara, šalies ekonomika taip pat išgyvena sunkmetį ir tai gali būti viena priežasčių, paskatinusių kaimynę valstybę mažinti užkardus užsienio verslo partneriams ir didinti prekybos su Vakarais apimtį.

„Mums svarbu bendradarbiauti su Vakarų valstybėmis, o Lietuva jau seniai yra viena svarbiausių verslo partnerių. Prezidentas švelnina sąlygas, mūsų rinka tampa atviresnė, liberalesnė", – tvirtino Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos vyriausiosios valdybos viršininkas Aleksejus Skripka.

Investuotojai iš Lietuvos, anot jo, jau pastebėjo teigiamus pokyčius ir ėmė didinti veiklos apimtį Baltarusijoje. Jis skaičiuoja, kad šiuo metu beveik 400 šalyje registruotų įmonių turi lietuviško kapitalo.

Tautiečių pramintais takais

Baltarusijoje dirbantys verslininkai sutaria: šalies makroekonominės padėties neapibrėžtumas neleidžia atsipalaiduoti nė akimirkai. Esą jeigu šiandien tenka žaisti pagal vienokias taisykles, nieko nuostabaus, jeigu ryt vėl tektų pratintis prie naujos teisinės sistemos. Teisės aktai, įstatymai Baltarusijoje keičiami itin dažnai.
Komercijos atašė Baltarusijoje Edvinui Kaminskui veiklos subtilybės šioje šalyje puikiai žinomos, todėl jo biure potencialūs investuotojai iš Lietuvos yra dažni svečiai.

"Žinau, kokios biurokratinės kliūtys laukia, ir žinau, kaip jas įveikti. Tačiau kiekviena įmonė viską įveikti turi pati, aš galiu tik patarti", – E.Kaminskas kiekvieną naujoką supažindina su vietos rinka, asocijuotomis verslo organizacijomis, paaiškina, nuo ko viską pradėti.

Didžiausiomis kliūtimis verslininkai vadina nuolat kintančią teisinę sistemą, didelę biurokratiją, mokesčių naštą verslui, valdžios vykdomą protekcionistinę užsienio prekybos politiką. Be to, nėra galimybės įsigyti žemės, Nacionalinis bankas riboja užsienio valiutos įsigijimą, beveik visoms veiklos rūšims reikalingos licencijos.

Liberalumas įmanomas?

Paklaustas, kuriai užsienio partnerei Baltarusija teikia prioritetą, A.Skripka nemirktelėjęs atsakė, kad tai - Rusija. Tačiau, anot jo, didėja ir ES bei kitų regionų vaidmuo užsienio prekyboje.

„Baltarusija visuomet buvo Europos dalis. Mes reikalingi Europai, o ES reikalinga mums. Reikalingos abipusės pastangos, kad bendradarbiavimas būtų sklandus", – kalbėjo A.Skripka.

Prezidento A.Lukašenkos išleistas dešimtasis dekretas esą įrodo, kad viena uždariausių Europoje ekonomikų pamažu atsiveria. E.Kaminskas sakė, jog galima pamatyti ir daugiau požymių, rodančių, kad kalbos apie rinkos liberalumą – ne tušti pažadai.

Užsienio investuotojams itin reikšmingas dešimtojo dekreto punktas, leidžiantis pradėti statybos darbus neužbaigus projekto. Anksčiau užsieniečiams statyti buvo leidžiama tik visiškai baigus projektavimo darbus. Be to, nebereikia mokėti muito, kai įvežamos statybinės ir kitokios medžiagos, reikalingos investiciniam projektui įgyvendinti. Neliko ir investicijos sutarties mokesčio – jis buvęs nemažas.

Vis dėlto teigiama, kad pradėti verslą Baltarusijoje labai sunku. Pasaulio banko tyrimas „Doing Bussines 2008“ rodo, kad pagal palankumą verslui Baltarusija yra 115-a iš 181 šalies.

Be vietinių – nė žingsnio

Baltarusijos ekonomika planinė, 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro valstybės valdomos įmonės. Visų strateginių bendrovių kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė.

Apskritai asmeninės pažintys ir rekomendacijos yra geriausias būdas patekti į Baltarusijos rinką.

Kalbama, kad sėkmingiausiai šalies kaimynės rinkoje dirba tos lietuvių įmonės, kurios turi baltarusiško kapitalo. Tačiau net vietos akcininkų įliejimas į projektą negarantuoja sėkmės. Esą vykdant stambesnį projektą didesnės sėkmės galima tikėtis tik turint valdžios pritarimą.

„Rinka iš esmės monopolizuota, jaučiame specialiai formuojamas kliūtis užsienio investuotojams. Jas apeiti įmanoma, tik tam reikia laiko“, – patirtimi dalijasi Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) projektų Baltarusijoje vadovas Eimutis Žvybas.

Anot jo, praėjo nemažai laiko, kol grupei Baltarusijoje pradėjo sektis – esą taip įvyko, kai vietiniai pažino verslininkus iš Lietuvos.

E.Kaminskas perspėjo, kad pasikliauti tik vietiniais Baltarusijoje rizikinga: „Jeigu nori ten dirbti, turi pats važiuoti arba siųsti savo žmones. Vietiniams palikus verslą tikimybė uždirbti mažėja. Nesakau, kad baltarusiai nepatikimi, tiesiog ten dažnai keičiasi įstatymai ir reikia greitai priimti sprendimus."

Pas kaimynus dirbantys verslininkai teigia, kad derybos Baltarusijoje nė kuo nesiskiria nuo derybų kitose Rytų valstybėse. Susitikimą inicijavusi pusė tik turi pasirūpinti gausiomis vaišėmis, po kurių neretai apsikeičiama dovanėlėmis. Beje, Baltarusija yra ta šalis, kurioje verslo misijos vertinamos labai palankiai, nes ten labai svarbus asmeninis kontaktas. Kur kas efektyvesnės tos verslo misijos, kurioms vadovauja valdžios atstovai.

Įkūrė verslo tarybą

Baltarusijoje sėkmingai įsitvirtinusios arba besitvirtinančios Lietuvos įmonės surėmė pečius. Neseniai buvo įsteigta Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo taryba, kuriai vadovauti paskirtas ŪBIG prezidentas, vienas didžiausių Ūkio banko akcininkų Vladimiras Romanovas. Šiuo metu asociacija vienija keliolika didelių Lietuvos verslo įmonių, kurios plėtoja projektus Baltarusijoje arba ketina ten investuoti.

„Investuoju Baltarusijoje, nes ten patraukli investicinė aplinka. Daug metų ten dirbu, turiu patirties", – dienraščiui sakė V.Romanovas.

Į tarybos valdybą išrinkti didelių Lietuvos įmonių ir asociacijų vadovai: Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius, „Lodvilos" generalinis direktorius Kęstutis Mizaras, „Klasco" generalinis direktorius Audrius Pauža, „Senukų" prezidentas Augustinas Rakauskas.

„Lietuvių gretos Baltarusijoje plečiasi. Kasdien konsultacijos telefonu kreipiasi dviejų trijų įmonių atstovai ir dar keli verslininkai atvažiuoja į biurą“, – E.Kaminskas teigė, kad pastaruoju metu susidomėjimas Baltarusijos rinka gerokai padidėjo. Statistika rodo, kad per metus užsienio prekybos su Baltarusija apimtis išaugo 30 proc., iki 3,7 mlrd. litų. Baltarusijai tenka devinta vieta svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše.

Ambicingi projektai

Dauguma strateginių investuotojų iš Lietuvos telkiasi ir projektus vykdo didžiausiame Baltarusijos mieste Minske, turinčiame 1,7 mln. gyventojų.

250 mln. eurų vertės projektą 4 km nuo Minsko vykdo ŪBIG. 30,6 ha teritorijoje netrukus bus pradėtas statyti Minsko sporto ir laisvalaikio centras "Stadium". Triaukštį daugiafunkcį kompleksą, kurį sudarys futbolo stadionas, prekybos centras, viešbutis ir verslo centras, planuojama užbaigti 2011 m.

„Stadione tilps 18 tūkst. sirgalių, – skaičiavo E.Žvybas. – Stadionas atitiks UEFA ir FIFA keliamus reikalavimus aukščiausio lygio rungtynėms." Investuotojai įsitikinę, kad stadione galės vykti kiti nacionaliniai ir tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, koncertai, parodos. Beje, šalia pagrindinio stadiono planuojama įrengti dar du stadionus su 9 tūkst. vietų žiūrovams.

Pasak ŪBIG Komunikacijos departamento vadovo Remigijaus Jurgelaičio, „Stadium" projektas Baltarusijoje yra grupės prioritetas. Grupės atstovas pridūrė, kad projektui vadovauja specialiai siųsti vadovai iš Lietuvos – esą tokios strategijos ŪBIG laikosi visuomet, kai dirbdama užsienio rinkose.

Kyla prekybos centras

Minske didžiulį statybinių medžiagų, ūkinių ir buities apyvokos reikmenų prekybos centrą stato "Senukų" prekybos centro partneriai OMA. Planuojama, kad 8,5 tūkst. kv. m parduotuvė duris Baltarusijos sostinėje atvers 2010 m. viduryje. Tai bus viena pirmųjų šiuolaikiškų statybinių medžiagų, ūkinių ir buities apyvokos reikmenų parduotuvių šalyje.

„Minske gyvena 1,8 mln. gyventojų, o gyvenamojo nekilnojamojo turto sektorius nenustoja augti, todėl didėja ir statybinių medžiagų, ūkinių bei buities apyvokos reikmenų paklausa", – sakė OMA vykdomasis direktorius Michailas Khomichenokas.

Bendrovės "Senukai" skaičiavimais, Baltarusijos statybos ir namų tobulinimo rinka verta apytiksliai 1,3 mlrd. eurų.

Itin ambicingi Baltarusijoje nekilnojamojo turto vystytojai iš Lietuvos. E.Kaminskas šmaikštavo, kad užslinkus krizei, ko gera, daugelis inžinierių ir statybininkų emigravo į Baltarusiją. Esą statybų rinkoje lietuviai užima nemenką dalį.

Išmokys dešimties taisyklių

Kalbėdamas apie Baltarusijoje įsitvirtinusias įmones Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas nurodė paprastą taisyklę: čia reikia elgtis kaip svečiuose - stebėti, kaip elgiasi šeimininkas, ir prisitaikyti.

„Juk atėję į svečius savų taisyklių neįvedame, tai ir čia taip pat – nereikia perlenkti lazdos, – kalbėjo E.Bagdonas. – Tiesa, lietuviai jau atpratę nuo reguliavimo ir tai didžiausia problema, kurią mūsų verslininkams reikia įveikti – iš naujo prisitaikyti."

Kantrybę jis laiko vertingiausia savybe einant į Baltarusijos rinką. Vietiniai jau nenustemba, jeigu ryte pranešama apie valdžios išleistą naują dekretą, nors dar vakar apie jį nebuvo nė puse lūpų kalbėta. Tačiau net ir toks nestabilumas nestabdo investuotojų ir tai, anot ambasadoriaus, gerai, nes jeigu mes, lietuviai, nepasinaudosime tomis galimybėmis, jas išnaudos kitų šalių investuotojai.

Ambasados duomenimis, šiuo metu verslo galimybėmis Baltarusijoje domisi apie 300-400 Lietuvos įmonių. Didžioji jų dalis dirba statybų, nekilnojamojo turto, žemės ūkio, prekybos srityse.

Beje, rugsėjo 15 d. Ūkio ministerija ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūra rengs seminarą apie investavimo galimybes Baltarusijoje. Anot E.Kaminsko, seminare bus aptarta Baltarusijos teisinė bazė, makroekonominė padėtis, specialistai pasakos, kur ir kaip išsinuomoti biurą, kur ieškoti sandėlių, kaip atliekamos eksporto-importo ir tranzito procedūros.

„Nuo įmonės steigimo klausimų iki personalo įdarbinimo, ten bus pateikta visa informacija, – apie seminarą pasakojo E.Kaminskas. – Atėję sužinos dešimt taisyklių, kurios padės išgyventi Baltarusijoje."

Neoficialiais duomenimis, į Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumą, vyksiantį Vilniuje rugsėjo viduryje po minėto seminaro, žada atvykti šalies kaimynės prezidentas A.Lukašenka.

Pagrindinė uosto maitintoja

Klaipėdos jūsų uostas visuomet buvo laikomas Rytų ir Vakarų kryžkele – per jį į Vakarus iškeliaudavo nemenka Rusijos krovinių dalis. Tačiau nuo 2000 m., kai Rusijoje buvo įvesta diferencijuota geležinkelio tarifų sistema, tai yra kroviniams, gabenamiems į Rusijos uostus, pradėti taikyti mažesni geležinkelio tarifai negu kroviniams, gabenamiems į valstybių kaimynių uostus, krovinių apimtis iš Rusijos kasmet mažėjo.

„Tuomet svarbiausiu užsienio Klaipėdos uosto partneriu tapo Baltarusija, kuri buvo antra po Rusijos pagal tranzitinių krovinių dalį bendroje uosto krovoje", – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovybės Baltarusijoje vadovas Artūras Gaidauskas.

Rimtą konkurenciją Klaipėdos uostui kalbant apie  tranzitinius krovinius sudaro kiti Baltijos uostai Rytuose - Liepoja, Ryga, Ventspilis, Talinas ir Kaliningrado srities uostai, todėl reikia nuolatos peržiūrėti siūlomą paslaugų paketą.

„Didinti paslaugų įvairovę, gerinti jų kokybę, o svarbiausia – siūlyti palankią, konkurencingą kainą", – pagrindines priemones siekiant didinti baltarusiškų krovinių apimtį nurodė A.Gaidauskas.

Anot jo, geras sėkmingo Klaipėdos uosto ir Baltarusijos įmonių bendradarbiavimo pavyzdys yra kalio trąšų gabenimas. Šiemet kalis tiekiamas į užjūrio rinkas tik per Klaipėdos uostą ir nė vienos tonos per pagrindinį Klaipėdos konkurentą kovoje dėl trąšų – Ventspilį.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta beveik 12 mln. t tranzitinių krovinių, iš jų daugiau kaip pusė – iš Baltarusijos. Klaipėdos uosto pajėgumas – 45 mln. t krovinių.