Pranešė Maskvoje

Rusija yra pasiruošusi Baltarusijoje pastatyti atominį reaktorių moksliniams tyrimams, per Maskvoje vykusią konferenciją "Atomekspo 2016" pranešė Rusijos valstybinės korporacijos "Rosatom" vadovas Sergejus Kirijenka.

"Projektai yra baigiami, belieka juos pasirašyti", – "Rosatom" vadovo teigimu, atominis reaktorius bus statomas ne tik Baltarusijoje, bet ir Tanzanijoje. Šioje valstybėje rusų specialistai išgauna gausiai čia aptinkamą uraną, kuris yra naudojamas kaip kuras atominiuose reaktoriuose.

S.Kirijenka nepasakė, kurioje vietoje Baltarusijoje planuojama statyti atominį reaktorių, tik akcentavo, kad tai yra satelitinis Astravo atominės elektrinės projektas – jis įgyvendinamas atominę energetiką norinčiose vystyti šalyse, kuriose atominius reaktorius stato Rusijos korporacija "Rosatom".

Nieko nežinojo

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius prisipažino tik iš dienraščio žurnalisto sužinojęs apie Rusijos planus statyti Baltarusijoje atominį reaktorių mokslo tikslams.

"Tokie reaktoriai negamina nei elektros, nei šilumos. Jie naudojami vien tik mokslo tikslams – tiriama, kaip reaguoja įvairios medžiagos, kaip ir kur jas vėliau būtų galima panaudoti. Tiriamųjų reaktorių pasaulyje yra nemažai, kad ir kaimyninėje Lenkijoje", – kalbėjo S.Šlepavičius.

Jo teigimu, pakankamai paplitę yra izotopų atominiai reaktoriai, kurie naudojami medicininiams tyrimams – į reaktorių patalpinami izotopai, kurie vėliau naudojami gydyti vėžį.

Rizika yra

"Tai yra reaktorius, kuriame vyksta branduolinė reakcija, ir tuo viskas pasakyta. Žinoma, jo galia yra mažesnė negu pramoninių, paprastai iki 50 megavatų, – paklaustas, kiek toks reaktorius pavojingas, kalbėjo branduolinės saugos specialistas ir pabrėžė, kad saugos priemonės jiems taip pat galioja – reikia užtikrinti ir kritiškumą, ir aušinimą, o įvykus avarijai – ir radionuklidų sulaikymą. – Rizika yra, bet mažesnė, negu veikiant pramoniniams."

Pasak S.Šlepavičiaus, jei tokiame reaktoriuje įvyktų avarija, "pasekmės būtų mažesnės negu Černobilyje ar Fukušimoje". Avarijos mastas ir pasekmės priklausytų nuo atominio reaktoriaus pobūdžio – kokiam būtent tiriamajam darbui reaktorius skirtas, ar avarija įvyko jam veikiant, ar neveikiant. Pašnekovas pastebėjo, kad jei reaktorius bus statomas ne Astrave, kur kyla atominės elektrinės du blokai, o toliau, rizika įvykus avarijai Lietuvai bus minimali.

Vis dėlto Rusijos mokslininkai pripažįsta, kad tokie reaktoriai yra potencialiai pavojingi žmonėms ir aplinkai dėl pačių reaktorių specifikos ir priskaičiuoja beveik porą dešimčių priežasčių, dėl kurių gali įvykti avarijos. Vienos pagrindinių – kyla rizika reaktorių paleidžiant, stabdant, dideliu diapazonu keičiant galingumą (o tai moksliniuose reaktoriuose paprastai ir daroma). Kadangi statiniams, kuriuose veikia tokie reaktoriai, paprastai nekeliami aukšti saugos reikalavimai, gresia radiacijos nuotėkis į aplinką.