Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojui buvo demonstruojama Lietuvos siena. Daug padaryta, tačiau visada galima dar daugiau. Dar pavasarį Europos Komisija siūlė pritaikyti Sanglaudos finansavimą naujiems prioritetams – gynybai.

„Pirmą kartą suteikiame galimybę panaudoti išteklius dvejopoms – civilinėms ir karinėms – reikmėms, tai yra svarbi galimybė. Iki metų pabaigos kalbėsime su šalimis narėmis, taip pat su Lietuva, kaip būtų galima pritaikyti Sanglaudos fondų naudojimą“, – kalbėjo Europos Sąjungos sanglaudos ir reformų komisaras Raffaele Fitto.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Europos Sąjungos sanglaudos ir reformų komisaras kartoja skambią frazę – čia ne tik nacionalinė Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos siena.

„Lietuvos vyriausybė galės pateikti dabartinės programos peržiūrą, remdamasi šiais naujais prioritetais, ypač gynybos srityje. Tikslas – iki metų pabaigos patvirtinti Europos Sąjungos sienos regiono paktą. Jis svarbus ne tik atsižvelgiant į gynybą ir saugumą, bet ir pertvarkant šių teritorijų ekonominę perspektyvą“, – šnekėjo Europos Sąjungos sanglaudos ir reformų komisaras.

Lietuva laukia, kada galės Europos pinigais pasinaudoti. Saugumui ir gynybai lėšų šiais laikais per mažai nebus.

„Tikimės, kad tai nebus tik solidarumo ženklas, bet kartu ir finansinis įsipareigojimas remti pasienio su Rusija ir Baltarusija regionus, remti mūsų šalis, ir bus labai konkretus veiksmų planas“, – teigė finansų viceministras Janušas Kizenevičius.

Deja, kol kas Europos Sąjungos paramą galima naudoti tik pasienio infrastruktūrai gerinti, pavyzdžiui, stebėjimo įrangai. Ginklams – kol kas ne.

„Šiuo metu ne, bet naujoje perspektyvoje tikslas yra toks, kad mes galėtume finansuoti mūsų gynybos ir saugumo poreikius“, – sakė finansų viceministras.

Pasieniečių profesinių sąjungų atstovas vardijo skaudulius. Didžiausias – maži atlyginimai.

„Žmonės, kurie turi ginti, turi gyventi oriai, dabartiniai atlyginimai nėra tenkintini“, – pabrėžė Pasieniečių profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas Rimantas Liepa.

Pateikė ir konkrečius skaičius.

„Atlyginimas į rankas – daugiausia gali būti „1 100“, nes turime praktikos, jau yra žmonių, kurie pasijautė apgauti ir išeina iš darbo“, – nurodė Pasieniečių profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkas.

LNK stop kadras.

Pasieniečių atstovas pripažįsta, kad pareigūnų aprūpinimas po migrantų krizės pagerėjo. Vis dėlto, pasak jo, trūksta rimtesnės ginkluotės.

„Yra bazinė ginkluotė, šaunamieji lengvieji ginklai, leidimas numušinėti dronus yra, kuo numušinėti – nėra. Bent jau nuo sunkiųjų kulkosvaidžių, gal galėtų būti ir mobilios kažkokios zenitinės sistemos, čia turi profesionalai įvertinti, kas per dronai“, – kalbėjo R. Liepa.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau nieko konkretaus finansų viceministras pasieniečiams pažadėti, deja, negali.

„Poreikis iš tikrųjų yra, mes bandysime tai atliepti tam, kad visi klausimai, skauduliai, rastų atsakymus“, – šnekėjo finansų viceministras.

Finansų viceministras, paklaustas, kada atlieps, atsakė: „Tai, kas įmanoma šiemet.“

Trūkstant finansavimo, trūksta ir sieną saugančių pareigūnų.

„300 jau reikėtų pareigūnų dabar, šiam momentui, o taip tai koks 1 000 pasieniečių nepamaišytų, jeigu mes ruošiamės krašto gynybai realiai, o ne ant popieriaus“, – teigė R. Liepa.

Oficialiai Valstybės sienos apsaugos tarnyboje trūksta maždaug dešimtadalio darbuotojų.