Lietuviai yra mažiausiai prasiskolinę iš trijų Baltijos šalių, bet vis dar pesimistiškai žiūri į ateitį ir taupo. Per sunkmetį pilniausios liko estų kišenės, o latviai, nepaisydami mažėjančių pajamų, jau drąsiau leidžia pinigus.

Sunkiausi metai – praeityje

Trys Baltijos valstybės pasaulyje dažnai vertinamos kaip vienas regionas. Tačiau sunkmetis gana ryškiai atskleidė šių šalių finansinio atsparumo skirtumus ir besikeičiančius gyventojų įpročius.

"Ekonomikos nuosmukis Latvijoje buvo bene didžiausias iš visų Baltijos šalių. Sunkmetis atnešė didžiulį nedarbą ir mažėjančius atlyginimus. Šie rodikliai Latvijoje yra prasčiausi. Tačiau ekonomikos nuosmukis kiekvieną Baltijos šalių gyventoją privertė išmokti pamokas apie paskolas ir santaupas", – sakė SEB banko Latvijoje socialinės ekonomikos ekspertas Edmundas Rudzytis.

Analitikai pripažįsta, kad Baltijos "sesės" jau peržengė žemiausią ekonomikos nuosmukio tašką. Gerėjantys BVP rodikliai teikia vilčių, kad greitai pradėsime kapstytis iš krizės. Tai esą jaučia ir Baltijos valstybių gyventojai, mat po dvejų itin sunkių metų gerėja vartotojų nuotaikos ir po truputį didėja vartojimas.

Nuomonių tyrimai atskleidžia, kad didžiausias pesimizmo šuolis buvo užfiksuotas 2008 m. rudenį, o nuo praėjusios vasaros gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonominės situacijos ir šeimos finansinės padėties perspektyvų gerėja.

Optimistai, pesimistai ir latviai

SEB banko ekspertų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad estai tikisi per artimiausius 12 mėnesių sulaukti gerų naujienų darbo rinkoje ir pamatyti aiškų pagerėjimą šalies ekonomikoje. Latviai ir lietuviai perspektyvas dar vertina gana prastai. Tiesa, pesimistiškiausiai dėl ateities nusiteikę lietuviai. Latviai – didesni pesimistai, kai kalbama apie dabartį. Ateitį jie mato šviesesnę nei lietuviai, o kai kuriais atvejais jie optimistiškesni net už estus. Pavyzdžiui, latviai yra vieninteliai, kurie tikisi, kad nedarbas kitais metais mažės.

"Pesimistiškai į ateitį žvelgiantys asmenys daugiau taupo, o optimistai linkę daugiau išleisti ir santaupoms skiria tik nedidelę pajamų dalį. Latvijoje pastebimas įdomus paradoksas – mažėjant pajamoms, didėja vartojimas. Tačiau pasirodo, kad tai visai ne paradoksas. Tiesiog šalyje didėja šešėlinė ekonomika – populiarėja neapmokestintos ir nelegalios pajamos (pvz., atlyginimai vokeliuose – red. past.), brangsta prekės ir paslaugos, bet kartu gerėja ir vartotojų nuotaika. Latviai pradeda tikėti, kad ateityje bus geriau, ir jau nebando sutaupyti kiekvieno skatiko", – kalbėjo E.Rudzytis.

Be to, šalyje pradėjo mažėti indėliai, o tai reiškia, kad gyventojai kažką perka. Eksperto teigimu, padidėjęs vartojimas gali padėti šaliai atsistoti ant kojų

Kaimynų pensijos liko

Daugiau vartoti pradeda ir estai. Lietuvoje vartojimas vis dar mažėja, tačiau jau kur kas lėčiau nei pernai ar šių metų pirmą ketvirtį. Tiesa, iš esmės tik estai turi objektyvių priežasčių daugiau išlaidauti – per antrą šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, Estijoje registruotas sparčiausias vidutinio darbo užmokesčio didėjimas. Iš visų Baltijos šalių tik estų atlyginimai šiemet yra didesni negu pernai. Be to, didėja atotrūkis tarp estų darbo užmokesčio ir kitų Baltijos kaimynų.

Panašūs skirtumai atsispindi ir senatvės pensijų statistikoje. Estijoje vidutinė senatvės pensija yra didžiausia regione – 305 eurai (1052 litai) – ir per metus nesikeitė. Latvijoje ir Lietuvoje pensijos buvo nukirptos. Tačiau šį pavasarį Latvijoje Konstituciniam teismui nustačius, kad vyriausybės sprendimas sumažinti pensijas prieštarauja Konstitucijai, anksčiau įšaldytos pensijos buvo išmokėtos.

Lietuviams teko susitaikyti su mažesnėmis pensijomis. Dėl to mūsų šalies pensininkai ekonomikos nuosmukį išgyvena sunkiau negu garbaus amžiaus latviai ir estai.

Turtą nusveria skolos

Estijos namų ūkiai yra užsikrovę sunkiausią skolų naštą, tačiau jie turi ir daugiausia finansinio turto. Estijos gyventojų skolos finansinį turtą viršija 2 mlrd. eurų, o Latvijoje – 2,5 mlrd. eurų. Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų. Be to, mes esame mažiausiai susitaupę būsimai pensijai.

"Iš arčiau pažvelgus į visų trijų Baltijos šalių gyventojus, pilniausios atrodo estų kišenės, jie yra geriausiai apsisaugoję – turi daugiausia finansinio turto, yra sukaupę daugiausia lėšų bankų sąskaitose ir pensijų fonduose. Taip pat estų pajamos ir pensijos yra didžiausios. Kita vertus, estai turi daugiausia skolų. Tad reikėtų patiems pagalvoti, kas yra geriau: turėti kišenėje 100 eurų ar turėti 1 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų skolos", – svarstė SEB banko analitikė, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Estiją kels ir euras

"Žiūrėdami į Estiją galime pasakyti: kelias aukštyn yra", – pridūrė J.Varanauskienė.

Tačiau SEB banko Estijoje ekonomistas Hardo Pajula pareiškė, kad universalaus recepto sunkmečiui neturi ir estai.

"Mes nesame išskirtiniai. Sumažėjo ir estų pajamos. Taip pat visi žinome, kas nutiko su darbo rinka (gerokai sumažėjo atlyginimai ir padidėjo nedarbas – red. past.) Manau, ši situacija nesikeis dar bent kelis ketvirčius. Mes tiesiog buvome geriau pasiruošę galimiems nemalonumams", – kukliai kalbėjo ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad be kitų veiksnių, Estijoje vartotojų lūkesčius didina ir artėjantis euro įvedimas.

"Euro įtaką mūsų ekonomikai įvertinti labai sunku, nes naujos valiutos dar tik laukiame, tad jokių skaičių nėra. Be to, didžioji dalis gyventojų paskolas ir taip yra paėmę eurais, tad kai euro klubas Estijai uždegė žalią šviesą, jokių didesnių pokyčių nebuvo. Vis dėlto postūmis juntamas. Bijau, kad įvedus eurą kainos bus suapvalintos į didesnę pusę, žmonės pamatys, kad šios valiutos nauda buvo pervertinta, ir gali nusivilti, nes dabar visas šitas euro reikalas yra labai politizuotas. Tada vartojimas vėl sumažėtų", – apie nuotaikas Estijoje pasakojo H.Pajula.

Sunkmečio grimasos

Nepaisant BVP ir vartotojų nuotaikų dėl gerėjančių rodiklių ir besistabilizuojančios ekonomikos, namų ūkių Baltijos šalių finansinė padėtis pirmą šių metų pusmetį ir toliau prastėjo, kai kurių būtiniausių prekių ir paslaugų kainos didėjo. Analitikų teigimu, ir artimiausioje ateityje gyventojų, ypač lietuvių ir latvių, pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis. Estijoje padėtis šiek tiek geresnė.

"Kaip rodo namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra, sunkmečiu namų ūkiai atsisakė nebūtiniausių prekių. Estijoje labiausiai sumažėjo išlaidų dalis, tenkanti transportui, avalynei ir drabužiams, namų ūkio prekėms, Latvijoje – avalynei ir drabužiams, namų ūkio prekėms, Lietuvoje – drabužiams ir avalynei, laisvalaikiui", – aiškino "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Tikėtina, kad kitų metų antroje pusėje ekonomikos atsigavimą gyventojai pajus savo kailiu. Prognozuojamas nedidelis pajamų ir vartojimo augimas, mažėsiantis nedarbas.

"Baltijos šalių namų ūkių pajamos šiek tiek didės, tačiau augs ir būtinosios išlaidos, kylant maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainoms. Ateinančiais metais namų ūkių vartojimo išlaidos gali ūgtelėti visose Baltijos šalyse, tačiau didėjimas kol kas bus nedidelis ir sieks tik kelis procentus. Vartojimas turėtų išlikti silpnas dėl didelio nedarbo, mažų pajamų, augančių būtiniausių prekių ir paslaugų (maisto, būsto išlaikymo) kainų", – konstatuojama SEB banko apžvalgoje.

Rekordinės santaupos

Lėtą atsigavimą prognozuoja ir "Swedbank" ekspertai – šiemet ir 2011 m. vartotojų kainų indeksas esą turėtų augti apie 1 proc.

"Dabar juntamas maisto produktų kainų šuolis, tikėtina, bus laikinas ir didelės įtakos visų vartojimo prekių krepšeliui neturės. Apskritai artimiausiais metais kainų didėjimą lems ne gamybinius pajėgumus viršijanti paklausa, bet importuojamų išteklių kainos, – sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Deja, sunku prognozuoti, kada Rusija ar kitos šalys uždraus tam tikros produkcijos eksportą ir taip sukels kainų šuolį, kokį matėme šiemet grūdų rinkoje."

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos pranašumas – gana nedidelės namų ūkių skolos, kurios sudaro maždaug 30 proc. BVP, – tai yra gerokai mažiau nei Latvijoje (47 proc.) ar Estijoje (49 proc.). Todėl esą galima tikėtis, kad ir vartojimas Lietuvoje atsigaus greičiausiai.

"Žinoma, galbūt anksti tikėtis, jog vartotojų pasitikėjimas padidės tiek, kad vartojimui bus naudojami namų ūkių indėliai, kurie dabar sudaro beveik 26 mlrd. litų ir nuo ekonominio nuosmukio pradžios išaugo daugiau nei 8,3 proc.", – teigė N.Mačiulis.

Estijos gyventojų indėliai šiuo metu sudaro 28 proc. BVP, panašiai kaip ir Lietuvos (27,8 proc.), tačiau Latvijos gyventojų šios rūšies finansinis turtas gerokai kuklesnis – tik 23,2 proc. BVP, todėl tikėtina, kad ir vartojimas šioje šalyje atsigaus lėčiausiai. Tiesa, jis pripažįsta, kad sunkmečiu latviai vartoja daugiau nei lietuviai.

"Latvijoje per dvejus metus namų ūkių indėliai sumažėjo daugiau nei 11 proc. – gyventojai dalį santaupų paskyrė vartojimui arba dėl sumažėjusio pasitikėjimo finansų sektoriuje laikė grynuosius pinigus", – svarstė ekonomistas.

Politika teikia vilčių

Finansų specialistai pripažįsta, kad vartojimas ir pati ekonomika sparčiausiai atsigaus Estijoje. Šioje šalyje nereikėjo taip smarkiai karpyti biudžeto išlaidų kaip Lietuvoje ar Latvijoje, todėl ir Estijos vartotojai nebuvo taip suvaržyti. "Galima sakyti, kad Estijos valstybė buvo geriau pasiruošusi finansinei krizei ir ekonominiam nuosmukiui – kol Latvija ir Lietuva kelerius metus iš eilės turėjo valdžios sektoriaus deficitą, Estija visada turėjo perteklių. Dėl to skola ir jos administravimo sąnaudos yra artimos nuliui", – konstatavo "Swedbank" ekspertas N.Mačiulis.

Rolandas Balandis, Ūkio banko valdybos narys, taip pat neabejoja, kad atspariausia krizės skersvėjams buvo ir išliko Estija.

Jo nuomone, Lietuva taip pat turi realias galimybes prisivyti Estiją ir 2014 m. įsivesti eurą: "Dabartinės Vyriausybės vykdoma politika teikia vilčių, kad Lietuvai pavyks 2014 m. atitikti Mastrichto kriterijus įsivesti eurą. Tiesa, norisi tikėti, kad siekis įsivesti eurą netaps vienadieniu tikslu, dėl kurio bus paminti šalies nacionaliniai ekonominiai interesai", – sakė R.Balandis.

Euro įvedimas, tikėtina, padės Lietuvai labiau išplėsti prekybinius ir finansinius santykius su kitomis euro zonos šalimis. "Kita vertus, nors ateityje galima laukti prekių ir paslaugų kainų stabilizacijos, vis dėlto iškart po to, kai bus įvestas euras, bus pastebėtas gana nemažas kainų šuolis. Manytume, euro įvedimas teigiamai atsilieps darbo užmokesčio augimui ir taip kompensuos infliacijos padarinius", – prognozavo Ūkio banko valdybos narys.