Juodas, ilgas odinis „Calvin Klein“ lietpaltis. Tokią dovaną iš JAV po „Kauno dienos“ rašinio apie nelengvus laikus išgyvenantį breiko pradininku Lietuvoje vadinamą Algirdą Stravinską atsiuntė buvusi kaunietė Stasė Jakimavičienė.

Spindinti šlovė – praeityje

Iš spindinčios praeities, darbo su Lietuvos muzikos elitu restorane „Žalias kalnas“ laikų Algirdas turi prisiminimų ir skrybėlę iš plonai išdirbtos triušio odos.

„Skrybėlę labai branginu, nes ji man primena pakilimą iš duobės, kurioje buvau, kai baigėsi aukso amžius“, – kalbėjo cigarečių dūmų tvaiku persismelkusiame 15 kv. m kambarėlyje socialiniame bute, Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje gyvenantis buvęs kaunietis.

Buvo dar vienas A.Stravinsko įvaizdžio atributas – ilgas, juodas apsiaustas, kurį kažkas pavogė. Naujo jis nusipirkti negali.

Siuntinys iš JAV

„Tikiuosi, kad nepasirodys labai keistas mano kreipimasis. Aš ir mano sūnus Laimis sutikome šitą šiltą žmogų maždaug 1985 m. Mano sūnus norėjo šokti breiką“, – toks laiškas pasiekė „Kauno dieną“ po rašinio apie sunkius laikus išgyvenantį A.Stravinską. Laiško autorė – už Atlanto gyvenanti S.Jakimavičienė.

„Algirdas kaip tik rinko vaikų grupę, – laiške prisiminė buvusi kaunietė. – Jis, patikrinęs mano sūnaus muzikinę klausą, pasakė: “Vaike, tu esi per didelis, tu būsi labai aukštas (ir tikrai jis išaugo aukštas – beveik 2 m ūgio) ir, deja, netinki breiko šokiams, bet tu turi absoliučią muzikinę klausą.„ Motin, sako jis man, vesk šitą vaiką dainuot...“

„Iki šiol prisimenu tą susitikimą ir tą sąžiningumą, tiesumą, – rašė S.Jakimavičienė. – Norėdama atsidėkoti už jo paprastumą, labai norėčiau nupirkti ponui Algirdui juodą, ilgą paltą. Gal jūs man padėtumėte tai padaryti? Labai prašau. Galėčiau atsiusti paltą į jūsų redakciją ir jūs jam perduotumėte.“

Netrukus, kaip moteris ir žadėjo, sulaukėme iš JAV siuntinio. Jame – juodas, ilgas, odinis lietpaltis.

Kai gėrėme iš vienos stiklinės

„Neturiu žodžių. Toks gražus, ilgas, juodas, kaip aš mėgstu, mėgau... – ieškojo žodžių A.Stravinskas ir matuodamasis perklausė: – Kas atsiuntė?! Būtinai, būtinai padėkok! Tik kaip gaila, kad jis man per didelis. Aš dabar labai, labai sukūdęs. Ir atrodau kaip kaliausė. Gal kokioje parduotuvėje pakeis į mažesnį?“

Algirdas vis dėkojo S.Jakimavičienei, kelis kartus prašė perskaityti jos laišką.

Dovaną A.Stravinskui atsiuntusi S.Jakimavičienė nesirengė reklamuotis. Ir tik įkalbėta sutiko, kad ši maža istorija būtų aprašyta.

„Gaila, kad per didelis paltas. Jei Algirdas nepriaugs svorio, jei nepavyks niekur apkeisti, kai grįšiu į Lietuvą, teks siaurinti, – rašė mums lietuvė. – Mėgstu daryti tokius dalykus, o A.Stravinskas man primena tuos šarmingus jaunystės laikus, kai mes visi gėrėme iš tos pačios gazuoto vandens automato stiklinės ir niekas tos stiklinės nevogė.“