Trąšų ir konteinerių reikšmė

Praėjusių metų antroje pusėje kelis kartus peržengusi 4 mln. tonų mėnesinę krovą ir sausį Klaipėdos uosto krova tą rodiklį beveik pasiekė. Krauta 3,97 mln. tonų krovinių. Tai 2,3 proc. arba 91,1 tūkst. tonų daugiau nei 2018 m. sausį.

Tendencija išliko panaši kaip ir pernai. Smarkiai, net 19,7 proc. arba 223 tūkst. tonų augo įvairių arba generalinių krovinių krova. Čia vėlgi tempą diktuoja konteinerių krova. Bet tuo pat metu net 20,4 proc. arba 235 tūkst. tonų mažiau krauta skystųjų krovinių, pagrinde naftos produktų.

Imant pagal atskiras krovinių rūšis Klaipėdos uoste sausį krauta net 1,7 mln. tonų birių krovinių. Šiemet jų buvo 6,5 proc. arba 103 tūkst. tonų daugiau nei pernai. Birūs kroviniai  sudarė apie 42 proc. visų krovinių.

Tarp birių krovinių didžiausią kiekį sudaro baltarusiškos trąšos. Jas kraunantis „Birių krovinių terminalas“ sausį tapo lyderiu tarp visų uosto kompanijų. Jis suskaičiavo, kad sausį krovė 1,04 mln. tonų trąšų. Iš jų 96 tūkst. tonų buvo pakrauta į konteinerius. 

„Klaipėdos Smeltė“ sausį net 168 proc. viršijo praėjusių metų konteinerių krovą. Pernai sausį ji krovė 13830 TEU konteinerių, o šiemet 37051 TEU. Iš to kiekio net 15060 TEU sudarė „transhipment“, kurie atplaukia laivais, yra perkraunami ir jais išplaukia net neišriedėdami į Klaipėdos miesto gatves. 

Gera metų pradžia Klaipėdos uostui ir dėl keleivių. Sausį laivais plaukė 12,57 tūkst. keleivių. Tai 5,1 tūkst. arba 611 keleivių daugiau nei pernai sausį.

Rygą tempia Rusijos anglys

Pagrindinis Klaipėdos konkurentas tarp rytinės Baltijos šalių - Rygos uostas metus pradėjo su 2,6 proc. geresne krova nei pernai. Jis sausį iš viso krovė 2,84 mln. tonų.

Šių metų pradžioje Rygos uoste net 36,5 proc. mažiau krauta naftos produktų (iš viso 278 tūkst. tonų), 49 proc. mažiau grūdų, sumažėjo atskirų rūšių metalų. Netgi keleivių šiemet sausį Rygos uoste lankėsi 14,5 proc. mažiau.

Tačiau Rygos uosto krova augo dėl rusiškų anglių. Kai pernai sausį jų buvo 888 tūkst. tonų, šiemet sausį jų krauta net 1,03 mln. tonų. Tai 16 proc. daugiau nei pernai.

Rygos uoste 6,5 proc. daugiau šiemet kraunama konteinerių.

Rygos uostas paskelbė, kad šiemet krova turėtų būti 1-2 proc. didesnė nei pernai. Tokiu 1-2 proc. dalimis Rygos uosto krovą kasmet planuojama didinti artimiausius 10 metų. Matyt dėl ypatingai įtemptos konkurencijos regione tai yra pats realiausias procentas ne tik Rygos, bet ir kitiems uostams. Rygos uostas per 10 metų planuoja labiausiai didinti kruizinių laivų įplaukimą - nuo 80 kruizinių laivų dabar iki 150 - 2029 metais. 

Atsirado ir ryškių mažėjimų

Kaip jau buvo prognozuota, 2018 metais didelį augimą demonstravęs Latvijos Liepojos uostas, šiemet smarkiai krenta. Sausį jis krovė 568 tūkst. tonų. Tai net 11 proc. mažiau nei pernai sausį. Net 64 proc. mažiau krauta naftos produktų, 57 proc. sumažėjo statybinių medžiagų, 27 proc. - konteinerių. Net 79 proc. Liepojos uosto krovinių sudaro birūs, pagrinde grūdai. Jų krovos kritimas - 7,3 proc. Net 19 proc. Liepojos uoste mažėjo keleivių. Sausį jų iš viso lankėsi 2155.

Kitas po kritimo presu pakliuvęs uostas yra Suomijos Helsinkis. Jame sausį fiksuotas bendras 17,7 proc. kritimas. Iš viso šis uostas krovė 1,08 mln. tonų. Helsinkyje net 19 proc. mažėjo konteinerių krova.

Helsinkio uoste 8,1 proc. mažiau buvo ratinės technikos ir 7,4 proc. mažiau keleivių keltuose. Tai reiškia, kad ir šio uosto pagrindinėje linijoje į Taliną turėtų būti kritimas. Tapęs biržos dalyviu Talinas nebeskelbia mėnesinių rezultatų. 

Rusijos Baltijos jūros uostai beveik išlaikė praėjusių metų krovą. Ji siekė 20,91 mln. tonų ir buvo 0,1 proc. mažesnė nei pernai. Įdomi tendencija tai, kad pernai buvusi mažesnė naftos ir jos produktų krova šiemet yra 0,8 proc. didesnė. Pernai geresnė buvusi sausų krovinių krova šiemet per sausį Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose yra 1,4 proc. mažesnė.