Tuo metu Estijoje šildymo sezono pabaigoje biokuras atpigo ketvirtadaliu ir kainavo 18,72 euro, o Latvijoje brango 7 proc. iki 27,78 euro.  

„Biokuro kainų mažėjimą lėmė įvairių faktorių visuma – neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina, o taip pat – tiekėjų noras sezono pabaigoje ištuštinti biokuro sandėlius, – pranešime teigė „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Pasak jo, sezono pradžioje pakilusios kainos paskatino smulkius medienos rinkos dalyvius atsigręžti į biokuro rinką, kurią jie keletą metų buvo apleidę dėl pigaus baltarusiško kuro – tai, anot V. Jonučio, sukūrė žaliavos pasiūlą.

Biokuro kainų mažėjimą lėmė neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina.

Vis dėlto vidutinė biokuro tiekimo kaina Lietuvoje šių metų sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 33 proc. ir siekė 33,17 euro už MWh.

Latvijoje antroje šildymo sezono pusėje biokuro tiekimas per metus brango 31 proc. iki 36,5 euro, Estijoje – 11 proc. ir siekė 24,61 euro.

Sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje buvo patiekta 12 proc. mažiau biokuro – 2,42 mln. MWh,

Pasak „Baltpool“, šią tendenciją lėmė šilti orai sausio ir vasario mėnesiais, kuomet sumažėjo biokuro poreikis. Vis dėlto kovo mėnesį biokuro vartojimas vėl padidėjo įmonėms siekiant realizuoti sandėliuose per žiemą susikaupusius didesnius biokuro likučius.

Tuo metu Latvijoje „Baltpool“ biržoje prekiaujančios įmonės sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, patiekė 10 kartų daugiau biokuro – 165 tūkst. MWh, Estijoje – 3,4 karto daugiau arba 114 tūkst. MWh.