Krenta greitai, bet pajunta ne iš karto. Būsto paskolas turintys vilniečiai teigia paskutinis palūkanų karpymas iki jų dar neatėjo, nes bankai neperskaičiavo įmokų.

„Biudžetas sumažėja kitiems dalykams, tai norėtųsi mokėti mažiau. Žiūrint atgal, neplanavome tokio nemažo pokyčio“, – teigė vilnietis Arnoldas. 

„Kai ėmėme paskolą, skaičiavome pesimistinį variantą, tai atlaikome ir nėra, kad ji mums labai sunki, bet, aišku, kad išlaidos didesnės, o norisi mažesnių“, – akcentavo vilnietė Gintarė.

Praėjusį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažino palūkanas dar ketvirčiu procentinio punkto – iki 3,25 proc. už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai jau trečias palūkanų karpymas šiemet.

LNK stop kadras.

„Tie, kurie turi paskolas, tai reiškia mažesnes paskolos įmokas, o tai reiškia didesnę lėšų dalį, kuri gali atlikti vartojimui“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

Finansų ekspertas tikina, kad sutaupyti pavyks nedaug. Bet esą vis nauda žmogui, o ne bankui.  

„Jeigu 5 proc. nuo 100 tūkst., tai žmogus moka 537 eurus, jeigu jam nukrito 0,25 proc., tai žmogus mokės 522 eurus“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas. 

„Per metus EURIBOR sumažėjo daugiau nei vienu procentiniu punktu. Vidutinė būsto paskola yra apie 100 tūkst. eurų, tai įmoka sumažėjo 1 tūkst. eurų per metus“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

LNK stop kadras.

Europos bankininkai palūkanų karpymą grindžia vangia ekonomika ir lėtėjančiu kainų augimu. Banko pirmininkė Christine Lagarde švelnina toną: „infliacijos kaklas dar nenulaužtas, bet jau beveik“. 

„Vyraujant tokios tendencijoms, pinigų politikos sprendimų kryptis yra pakankamai aiški – pinigų politikos švelninimas“, – tikino G. Šimkus.

Tokie žodžiai didina ir prognozes, kad palūkanos mažės dar kartą – gruodžio mėnesį. Ir galbūt dar agresyviau nei spalį.  

„Rinkos pilnai įkainojusios gruodžio palūkanų normos mažinimą, netgi daugiau 20 bazinių punktų. Šiuo metu tikimybė, kad bazinės palūkanų rinkos galėtų mažėti apie 33 bazinius punktus“, – akcentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Bet Lietuvos banko vadovas siūlo nebesitikėti nulinių palūkanų, o ir tolesni sprendimai priklausys nuo euro zonos darbo rinkos ir kainų augimo.  

„Tikitės, kad grįšime į tokius palūkanų normų lygius, kurie buvo prieš pandemiją – nėra pagrindo“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. 

„Įsivaizduoju, kad prie nulio sunkiai grįšime, bet jei būtų 1 proc. ar nuo 1 iki 2 proc., tai būtų džiugu“, – teigė vilnietis Arnoldas.

Finansų ekspertas siūlo ne tik kasmet peržiūrėti maržų pasiūlymus kituose bankuose, bet ir susidaryti paskolos grąžinimo planą. Kitaip permokant teks nusipirkti vieną butą sau, kitą bankui.

„Jis gali 2–3 metams sutrumpinti laikotarpį. Įmoka gal bus ta pati, bet metų bus nebe 28, o 26. Taip galima sutaupyti daug palūkanų“, – patarė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot N. Mačiulio, kol kas gyventojai paskolų greičiau neišmoka. Atvirkščiai, skolintis nori dar daugiau.

„Atsiranda susidomėjimas būsto paskolomis ir besikreipiančių yra gerokai daugiau negu buvo metų pradžioje ar praėjusiais metais“, – duomenimis dalinosi „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Ką krentančios palūkanos išlaisvina, kam skauda. Terminuoti indėliai uždirba vis mažiau, tad kaupiantys jau svarsto pasitraukti.

Anot Lietuvos banko vadovo, palūkanos jau nukrito procentiniu punktu. Šiuo metu už populiariausią – vienerių metų trukmės terminuotąjį indėlį bankai siūlo beveik 4 proc., o kredito unijos – daugiau nei puspenkto procento.

LNK stop kadras.

„Kuo bankui labiau reikia likvidumo, kuo labiau jis nori pritraukti, tuo jis pasiūlys geresnes indėlių palūkanų normas“, – aiškino G. Šimkus. 

Einamosiose sąskaitose, už kurias nemokamos palūkanos, lietuviai kaupia 16 mlrd. eurų, o terminuotuose indėliuose su palūkanomis – dukart mažesnę sumą.