Kaip BNS informavo Mokesčių inspekcija, įnašui mokėti būtina deklaracija trečiadienį jau parengta ir ją galima pildyti.

Mokesčių inspekcija likus savaitei iki mokesčio mokėjimo dienos pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Todėl bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, sumažėjus naujo kreditavimo išimčių mokestis bankams turėtų didėti.

„Swedbank“ trečiadienį pranešė, kad sumokėjo 25 mln. eurų įnašą, Šiaulių bankas teigė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, „Luminor“ anksčiau skelbė, kad šiam mokesčiui numatyti 7 mln. eurų.

Kiti bankai tikslių duomenų nepateikia – „Revolut“ ir Medicinos bankas BNS nurodė, kad sumas žinos tik pervedę įnašą, o Lietuvos centrinė kredito unija teigia, kad jai šį ketvirtį tokia prievolė negalioja.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta antradienį teigė, kad valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.