Investuotojams akis badančių reitingų nutarė atsisakyti ir Ūkio bankas. Kol nepasitaisys šalies ekonomika, banko vadovai palankių įvertinimų iš užsieniečių nesitiki.

Atsisakė, nes taupo

Rugsėjo pradžioje bendradarbiavimą su tarptautine reitingų agentūra "Moody's" nusprendė nutraukti Ūkio bankas. Agentūra duomenų apie šio banko reitingus nebepateikia nuo rugsėjo 14 d. Tokį savo sprendimą Ūkio banko atstovai aiškino taupumo sumetimais.

"Iki nutraukiant bendradarbiavimą su reitingų agentūra "Moody's", Ūkio bankui reitingus teikė dvi agentūros: "Moody's Investor Service" ir "Standard & Poors". Iš esmės šių agentūrų suteikti reitingai dubliavo vienas kitą. Atitinkamai su reitingavimo procesu susijusios sąnaudos išaugdavo du kartus", – priežastis aiškino Ūkio banko valdybos pirmininko pavaduotojas Rolandas Balandis.

Tiesa, prieš atsisakant tarptautinės reitingų agentūros paslaugų, Ūkio banko reitingai toli gražu nebuvo labai geri. "Moody's" banko galimybėms vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus taikė B2 įvertį, o banko finansiniam pajėgumui buvo suteiktas E+ reitingas. Pagal agentūros reitingų sistemą tai reiškė gana silpną banko pajėgumą ir tikimybę, kad jam gali prireikti pagalbos iš išorės.

Beje, Ūkio bankas ne vienintelis, nusprendęs savo įvaizdžio negadinti prastais užsienio agentūrų vertinimais. Šių metų balandį iš "Moody's" vertinimo sistemos pasitraukė "Snoras".

Padėties nedramatizuoja

Dienraščio kalbinti ekspertai prastiems Lietuvoje veikiančių bankų reitingams siūlė per daug reikšmės neteikti. "Tos padėties nedramatizuočiau", – teigė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška ir nurodė, kad tarptautinių agentūrų reitingai aktualesni investuotojams ar kitiems finansų rinkos dalyviams, kai, pavyzdžiui, bankas siekia pritraukti kapitalo.

Jam pritarė ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis nesiryžo vertinti, ar atsisakydami reitingų agentūrų paslaugų bankai elgiasi teisingai, tačiau svarstė, kad šiuo metu turėti tokį reitingą nėra taip aktualu.

"Tarptautinių reitingų labiau reikėjo prieš pusę metų, kai kapitalas bėgo iš besivystančių rinkų, o šiuo metu ta likvidumo krizė nėra aktuali, pritraukti lėšų ne taip aktualu, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Pavojaus neįžvelgia

R.Balandis apgailestavo, kad didelę įtaką banko vertinimui turi bendras šalies ir jos ekonominių perspektyvų vertinimas. Lietuvą pastaruoju metu reitingų agentūros vertina gana neigiamai. "Kol nepasikeis bendra ekonominė padėtis šalyje, negalime tikėtis reitingų padidėjimo", – teigė R.Balandis.

Pasak M.Milieškos, dėl mažesnio banko reitingo klientams baimintis nereikėtų. "Blogesnis reitingas dar nereiškia, kad bankas nevykdo tam tikrų nustatytų riziką ribojančių priemonių. Bankų klientams nemažiau svarbi ir priežiūros institucijos informacija apie bankus", – tikino centrinio banko atstovas ir pridūrė, kad visi šalyje veikiantys bankai atitinka Lietuvos banko reikalavimus.

Centrinio banko duomenimis, šiuo metu bankų sistemos privalomosios atsargos siekia 1,929 mlrd. litų. Palyginti su visais bankuose laikomais indėliais, šios atsargos, dienraščio skaičiavimu, sudaro apie 5,5 proc. ir 1,5 proc. viršija minimalius reikalavimus. Duomenų atskirai apie kiekvieno banko būklę Lietuvos bankas nepateikia.

Pats Ūkio bankas nurodė, kad birželio 30 d. duomenimis, banko kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,5 proc. ir gerokai viršijo Lietuvos banko reikalavimus.

Skandinavų pranašumas

Beje, Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai gali puikuotis aukštesniais reitingais. Pavyzdžiui, bankui "Nordea" "Moody's" yra suteikusi B– reitingą, SEB bankui – C– reitingą.

Kaip jau buvo užsiminęs Ūkio banko atstovas, banko vertinimui koją pakiša ir bendra šalies padėtis. Apie šį skandinavų bankų pranašumą kalbėjo ir S.Kropas: "Skandinavų šalių ir ekonomikos struktūra kita, ir galimybės paremti, skolintis užsienio rinkose visai kitos."

Tačiau bankų asociacijos atstovas paskubėjo nuraminti, kad finansų sektoriaus padėtis šiuo metu stabilesnė negu šių metų pradžioje, tad ir paramos poreikio tikimybė gerokai mažesnė.