Manoma, kad dėl nemažų bankroto procedūros išlaidų bankrutuoti ryšis tik smarkiai prasiskolinę asmenys. Todėl galimybė bankrutuoti fiziniam asmeniui įtakos turės tik imant didelius kreditus.

Elgsis atsargiau

Atsižvelgus į naujo Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtį ir jo įgyvendinimo priemones tikėtina, kad bankai bus atsargesni negu anksčiau, kaip svarstė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.

„Kreditorius atsargiau elgtis skolinant pirmiausia vers ta aplinkybė, kad sumenkus skolininko galimybėms grąžinti turimus finansinius įsipareigojimus tikimybė patirti dėl to nuostolių padidės. Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta galimybė nurašyti nepatenkintus kreditorių reikalavimus“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, teikdami paskolas bankai tai įvertins ir sieks apsidrausti nuo galimų nuostolių. Todėl potencialūs skolininkai greičiausiai susidurs su ūgtelėjusiomis skolinimo maržomis, t. y. bus didesnės palūkanos, ar reiklesnėmis skolinimo sąlygomis, pavyzdžiui, bus mažesnis paskolos ir užstato santykis, trumpesnis skolinimo terminas ir pan.

„Tačiau empiriškai įvertinti bendrą paskolų palūkanų normų ar skolinimo sąlygų kaitą yra sunku, nes paskolų gavėjai, jų finansinė padėtis, skolinimosi poreikis, įkeičiamas turtas ir kiti veiksniai taip pat gali reikšmingai skirtis“, – pridūrė jis.

Klientus diferencijuos

Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, paskolų palūkanų dydis priklauso nuo kelių dalykų. Anot jo, pirmiausia palūkanas lemia bazinė pinigų kaina arba tai, kiek patys bankai turi mokėti skolindamiesi arba priimdami indėlius. Antras svarbus paskolos palūkanas lemiantis veiksnys, kaip vardijo pašnekovas, – paskolos užstato vertė.

„Galiausiai nustatant palūkanas yra rizika, kad ta paskola bus negrąžinta. Fizinių asmenų bankroto įstatymas turi esminį poveikį tik pastarajam veiksniui – atsiradusi galimybė bankrutuoti ir grąžinti tik dalį paskolos verčia įvertinti tokio įvykio tikimybę ir ją atspindėti paskolos palūkanų normoje. Vis dėlto tikėtina, kad asmens bankroto galimybės egzistavimas didelio poveikio vidutinei skolinimosi kainai neturės. Tokią prielaidą leidžia daryti ir kitų šalių, įteisinusių bankroto galimybę, patirtis“, – sakė N.Mačiulis.

Tačiau, kaip pabrėžė ekonomistas, neabejotinai bus labiau diferencijuojami klientai. Niekada nevėlavę vykdyti finansinių įsipareigojimų, turintys gerą kredito istoriją ir pastovias pajamas skolinsis pigiau, nes jų nemokumo rizika maža. O prastesnę kredito istoriją turintys asmenys, N.Mačiulio teigimu, dėl atsiradusios galimybės bankrutuoti tikriausiai turės mokėti šiek tiek didesnę kainą: „Kitaip sakant, galima teigti, kad asmens bankroto įstatymas tiesiog padidino asmeninės kredito istorijos svarbą, siekiant mažesnių palūkanų.“

Atsilieps tik didelėms paskoloms

Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas taip pat sutiko, kad fiziniams asmenims sukūrus galimybę bankrutuoti bankų rizika padidėja. Todėl fizinių asmenų kreditavimo palūkanos turėtų išaugti. Vis dėlto konkrečius augimo dydžius, ant jo, prognozuoti šiuo metu sunku, nes tai priklausys nuo to, kaip lengvai fiziniai asmenys galės pasinaudoti bankroto procedūra ir kokios bus išlaidos ją vykdant.

„Kadangi bankroto procedūra nebus pigi, ji turės įtakos tik dideliems kreditams. O vartojimo kreditavimo palūkanų normos bankuose neturėtų keistis. Būstui kredituoti fizinių asmenų bankrotas taip pat neturėtų didelės įtakos, nes visi nauji būsto kreditai bankuose išduodami laikantis atsakingo skolinimo nuostatų, pagal kurias privaloma kliento nuosavų lėšų dalis, o tai mažina bankroto patrauklumą“, – sakė pašnekovas.

Kita vertus, fizinių asmenų bankrotas padidintų greitųjų kreditų teikėjų riziką, todėl šioje kreditavimo srityje galima prognozuoti kainų augimą, kaip teigė J.Babarskas. Tai, anot jo, taip pat būtų paskata patiems gyventojams atsakingiau pasižiūrėti į savo galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus.

Nors „Danske Bank“ atstovė spaudai Daiva Taučkėlaitė taip pat neatmetė galimybės, kad palūkanų normos ateityje ūgtels, o skolinimosi kriterijai taps šiek tiek griežtesni, ji spėjo, jog nuo didelių pokyčių bankų sektoriuje gali sulaikyti konkurencija: „Kita vertus, konkurencija dėl klientų gali ir neleisti kilti palūkanų normoms. Tiesa, kredituotinų klientų skaičius tikriausiai gali ir sumažėti, nes bankai dar atsargiau vertins riziką.“