Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

„Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas. Tačiau esminės pozicijos kertasi dėl to, kam jis bus panaudotas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Jeigu bus pritarta po pateikimo, mes teiksime savo pasiūlymus, kad būtų susieta ir galėtų žmonės susigrąžinti dalį palūkanų už sumokėtus pirmojo gyvenamojo būsto įnašus“, – pridūrė jis.

Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.