- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau beveik metai kaip „Ryanair“ neišlipa iš didžiausių neramų savo istorijoje. 2017 m. rugsėjį prasidėję nesklandumai, kai buvo atšaukta 2000 skrydžių, tęsiasi iki šiol.
Liepą paskelbti pilotų ir įgulos streikai per patį atostogų įkarštį sujauks apie 54 tūkst. keleivių planus. Prasta vadyba vienoje didžiausių pigių skrydžių bendrovių Europoje pagaliau ima lįsti į paviršių.
Pirmieji masiniai skrydžių trikdžiai 2017 m.
Praėjusiais metais „Ryanair“ buvo pirmoji Europos oro linija susidūrusi su pasauline problema – pilotų trūkumu. Padarytos klaidos atostogų tvarkaraščiuose privertė bendrovę atšaukti 20 tūkst. skrydžių, kuriais keliones buvo susiplanavę daugiau nei puse milijono Europos keleivių. 25 lėktuvų stabdymas bet kuriai kitai tokio tipo bendrovei būtų reiškęs finansinę reorganizaciją, bet tik ne „Ryanair“ – bendrovės vadovas O‘Leary teigė, kad finansiniai oro linijos tikslai išlieka tokie patys. Nepaisant atšauktų skrydžių ir 25 milijonų eurų išmokėtų kompensacijomis, kurias nustato EK 261 reglamentas, lapkričio mėnesį „Ryanair“ paskelbė apie 11 % išaugusį pelną.
Tačiau jau gruodžio mėn. buvo aišku, kad vadovybė, tikėdamasi palaikyti finansinį augimą naudodamasi mažais personalo kaštais, klydo. Pačiame žiemos švenčių įkarštyje Airijos, Vokietijos, Portugalijos, Britanijos ir Italijos pilotai, reikalaudami pripažinti darbuotojų interesus atstovaujančias profsąjungas, pagrasino streiku. Tai buvo ypač tinkamas laikas tokiam veiksmui, nes po rudenį ištikusios krizės, „Ryanair“ negalėjo sau leisti antro nuosmukio vienu pelningiausių metų laikotarpiu. Galiausiai, oro linija pirmą kartą per savo 32 gyvavimo metus pripažino darbuotojus ginančias profsąjungas.
Derybų pradžia
Atėjus 2018 m. balandžiui buvo aišku, kad, nors darbuotojams ir buvo leista kreiptis į profsąjungas, „Ryanair“ nebuvo nusiteikusi rimtai priimti pateiktų reikalavimų. Be didesnio darbo užmokesčio bendrovės pilotai reikalavo skaidresnės pilotų paskirstymo tarp Europos ir Afrikos bazių praktikos, o įgula – darbuotojui palankesnės darbo kultūros ir disciplinuojančių praktikų už nepasiektus pardavimų rodiklius atsisakymo.
Streikai
Nuo balandžio iki liepos mėn. trukusios nesėkmingos derybos privedė prie streikų. Liepos 12 d. Airijoje protestavo 100 iš 350 šioje šalyje dirbančių „Ryanair“ pilotų. 24 val. trukęs streikas sustabdė 30 planuotų skrydžių. Tolimesni streikai numatyti liepos 20, 24 – 26 d. Skaičiuojama, kad, daugiausiai, Europos pietuose atšaukti skrydžiai palies apie 60 tūkst. keleivių. Vien per šias keturias dienas griežtas „Ryanair“ atsisakymas persvarstyti savo vadovavimo politiką keleiviams kainuos dešimtis milijonų eurų viešbučių rezervacijomis, turistiniais turais, susitikimais ir t.t. Dar daugiau, rugpjūčio mėn. streikai planuojami ir Vokietijoje.
Finansinis padengimas
„Matome, kaip „Ryanair“ giriasi savo finansiniais pasiekimais, bet faktas, kad už tai sumoka patys darbuotojai ir keleiviai yra nutylimas. Netinkamas darbo užmokestis ir dešimtys tūkstančių atsauktų vasaros atostogų planų – tai mažų mažiausiai neatsakinga vadyba, kuri nebegali tęstis. Tikime, kad tik pilnai pailsėjusi ir savo darbu patenkinta įgula gali užtikrinti saugius skrydžius 130 milijonų keleivių, kurie kasmet pasirenka „Ryanair“, – teigė Marius Stonkus, skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas. „Jei oro linija turėtų išmokėti skrydžio kompensacijas už savo nekompetentingą poziciją užimtą šių derybų metu, paskutinysis suplanuotas „Ryanair“ darbuotojų streikas kainuotų daugiau nei 20 milijonų eurų kompensacijomis. Vis dėlto, panašu, kad „Ryanair“ šioje situacijoje ne tik nukentės mažiauiai, bet ir susigrąžins patirtus nuostolius – jau dabar stebime vieną po kitos paleidžiamas į pardavimus orientuotas kampanijas.“
Praėjus vos kelioms dienoms po Airijoje praūžusio streiko, pigių skrydžių bendrovė paskelbė apie akciją – pigiausios kelionės nesiekia nė 10 eurų.
„Tai tik dar vienas įrodymas, kad ši oro linija padarys viską, kad tik pasiektų išsikeltus pardavimų ir finansinius tikslus. Bendrovės darbuotojai jau puse metų reikalauja geresnių darbo sąlygų, bet vadovybė atsako su strategijomis, kurios tik padidins srautus. Panašu, kad abejingumas yra vienintelis sprendimas, kurį krizės laikotarpiu gali pasiūlyti O‘Leary“, – komentavo M. Stonkus.
Streikai palies 65 tūkst. keleivių
Iš viso liepos mėn. streikai sujauks apie 65 tūkst. keleivių planus, tačiau juos turėsiančios ginti oro keleivių teisės, dauguma atvejų, lieka bereikšmės. „Streikai vis dar yra priskiriami „išskirtinėms sąlygoms“, todėl „Ryanair“ neturės išmokėti iki 600 eurų siekiančių kompensacijų nukentėjusiems keleiviams. Tiesa, net jei išmokos ir būtų priteistos, tai vis tiek nepadengtų visos moralinės ir fizinės žalos su kuria šiuo metu susiduria atšauktų skrydžių keleiviai. Raginame visus planuojančius kitą savaitę skristi su „Ryanair“ pasitikrinti savo skrydžio statusą. Taip pat, svarbu prisiminti, kad, remiantis įstatymais, visais keleiviais, kurių skrydis vėluoja bent 2 val., privalo būti tinkamai pasirūpinta – tiekiamas maistas, gėrimai ir suteikta prieiga prie interneto, o prireikus – apgyvendinimas ir transportas į / iš oro uosto“, – priminė M. Stonkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes1
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja1
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...
-
Baigiasi pajamų ir turto deklaravimas
Ketvirtadienį baigiasi 2023 metų pajamų ir turto deklaravimas. ...