Iš ginčų būta naudos...

Nemaža dalis bylų buvo susijusi su „Klaipėdos hidrotechnika“, kuri dabar jau yra bankrutavusi. Ši dar 2014 m. bankrutavusi bendrovė pernai rugsėjį jau netgi išregistruota iš juridinių asmenų registro.

„Klaipėdos hidrotechnika“ buvo bene paskutinioji bendrovė, kuri sugebėjo prisiteisti dalį pinigų iš Uosto direkcijos.

2015 m. ji kartu su vokiečių kompanija „Strabag Wasserbau“ prisiteisė 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netęsybų dėl 2011 m. nutrauktos krantinių statybos rangos sutarties.

Ši sutartis buvo nutraukta Uosto direkcijai vadovaujant Eugenijui Gentvilui. Nepaisant to, kad Uosto direkcijai buvo padaryta tokia palyginti didelė žala, praėjus kuriam laikui E.Gentvilo vadovavimą Uosto direkcijai dalis uostininkų vertina itin palankiai.

„Prie E.Gentvilo vyko kova su tuo metu uoste kainas sukėlusiais rangovais. Ir jo nuopelnas yra, kad su šaknimis išrovus tam tikras korupcines apraiškas, jau kelis metus rangos konkursų kainos Klaipėdos uoste yra vienos mažiausių visame Lietuvos statybų sektoriuje“, – aiškino vienas iš uostininkų teigdamas, jog tokią nuomonę sako neoficialiai.

Skundai teismams – taktikos dalis

Kitas teigiamas aspektas yra tai, kad uoste sumažėjo teismuose skundžiamų viešųjų pirkimų.

„Per 2017 metus teismams nepateiktas nė vienas skundas, kur mums būtų keliami finansiniai reikalavimai. 2017 metais nebuvo nė vienos naujos bylos dėl viešųjų pirkimų, nors jų atliekame šimtais“, – teigė Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys.

Bet viešųjų pirkimų bylų, kur figūruoja Uosto direkcija, iš ankstesnių metų teismuose dar buvo nagrinėjama.

Anksčiau viešųjų pirkimų rezultatai teismams dažnai būdavo skundžiami dėl taktinio intereso, neva darant spaudimą, kad, jei nelaimėsiu ir uostas turės nuostolių.

Tokia taktika ypač buvo suklestėjusi iki 2009 metų. Ją kartu su kai kuriomis uosto rangos darbų kompanijomis iš esmės „išrovė“ E.Gentvilas. Tai, kad dar po jo vyko kai kurių viešųjų pirkimų konkursų skundimai teismuose, buvo tarsi iš inercijos vykstantys procesai.

Jie iš dalies liovėsi ir todėl, kad nė vienai kompanijai, kuri skundė viešųjų pirkimų rezultatus nepavyko laimėti bylų teismuose. Tai yra įrodymas, kad Uosto direkcijos viešųjų pirkimų tarnybos dirba profesionaliai. Jei tik liktų kokie nors ryškūs kabliukai viešųjų pirkimų konkursų nelaimėjusios kompanijos jų rezultatus skųstų.

Kaip rodo pavyzdžiai, susiję su viešųjų pirkimų teismais kitose Klaipėdos institucijose, kartais užtenka mažo kabliuko sudėtingoje viešųjų pirkimų sistemoje, kad teismai pripažintų konkursus nepavykusiais.

Ne viską direkcija laimėjo

„2017 metais baigėsi keletas bylų, kurios mums buvo sėkmingos. Laimėjome bylas dėl dokų duobių, atmušų konkursų“, – akcentavo L.Rudys.

Nepaisant iki minimumo sumažėjusių teismų procesų, kuriuose dalyvavo Uosto direkcija, 2017 m. buvo 18 teismų sprendimų, kurie susieti su Uosto direkcija kaip ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu. Iš jų 9 atvejai kai priimti baigiamieji ilgo bylinėjimosi teismuose sprendimai Lietuvos apeliaciniame ar Lietuvos aukščiausiame teismuose. Iš jų vienu atveju dėl teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimo konkurso pripažinta, kad Uosto direkcijos sprendimas neatitiko viešojo pirkimo sąlygų.

Kovą Uosto direkcija kaip trečiosios eilės kreditorius dalyvavo bendrovės „Memelio miestas“ bankroto proceso byloje dėl 2836 eurų skolos.

Balandį kaip trečiasis asmuo ji dalyvavo „Klaipėdos laivų remonto“ ginčo procese su Nacionaline žemės tarnyba.

Gegužę Uosto direkcija bylinėjosi su A.Ž. dėl jam skirtos 100 eurų baudos už netinkamą laivo, kuris stovi uoste neeksploatuojamas nuo 1997 m., trapą ir jį laimėjo.

Birželį Aukščiausiame teisme padėtas taškas dėl ginčo tarp Uosto direkcijos ir bendrovės „Borta“. Jis vyko dėl 67 ir 68 krantinių rekonstravimo konkurso, kuris baigėsi 2014 m. Aukščiausiasis teismas Uosto direkcijai skyrė 90 tūkst. eurų baudą ir priteisė sumokėti „Bortai“ bylinėjimosi išlaidas. 

Liepą Uosto direkcija Lietuvos apeliaciniame teisme laimėjo prieš „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“ dėl užteršto grunto kasimo iš dokų duobių.

Taip pat 2017 m. liepos 20 d. Uosto direkcija pasirašė taikos sutartį su Vokietijos kompanija „Strabag Wasserbau“. Ji pripažino jos 395 tūkst. eurų reikalavimą. Jis atsirado todėl, kad „Strabag Wasserbau“ dar 2011 m. laimėjo konkursą dėl Klaipėdos miesto pramoginių laivų prieplaukos statybos, bet jos pradėti negalėjo, nes tuo metu Uosto direkcijai vadovavęs E.Gentvilas nutraukė sutartį. Vokiečių kompanijos nuostoliais sudarė dėl prastovų ir baudų už vamzdžių gamybos atšaukimą.   

2017 m. spalio 26 d. Aukščiausiame teisme Uosto direkcija galutinai laimėjo ginčą su bendrovėmis „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ dėl laivų švartavimo atmušų ir jų dalių gamybos ir pristatymo Klaipėdos uosto krantinėms. Konkursą buvo laimėjusi kita kompanija, kuri pasiūlė pirkti atmušas už 9,18 mln. eurų.