Pereiti į pagrindinį turinį

Posūkis uosto byloje – latvių naudai

2024-07-28 15:00

Po kelerius metus vykusių ginčų teisme priimtas sprendimas, kad sulaikytus beveik pusę milijono eurų Uosto direkcija turi sumokėti Latvijos kompanijai.

Situacija: 2017–2022 m. Malkų įlankoje vyko didžiulės statybos, kurių aidai po teismus slankiojo iki šiol.
Situacija: 2017–2022 m. Malkų įlankoje vyko didžiulės statybos, kurių aidai po teismus slankiojo iki šiol. / Asociatyvi nuotr.

Viską sujaukė nemokumas

Dar 2017 m., kai Klaipėdos uosto Malkų įlankoje buvo rekonstruojamos 139 ir 140 krantinės, konkursą laimėjo pagal jungtinės veiklos sutartį veikusios Lietuvos bendrovė „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS. Bendra projekto vertė buvo 14 mln. 836 tūkst. eurų.

„Hidrostatyba“ iš Gargždų buvo atsakingąja šio projekto partnere. Užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už padarytus darbus turėjo atsiskaityti su ja, o ši savo ruožtu – su savo partnere Latvijos kompanija.

Viską sujaukė tai, kad vykdant projektą paaiškėjo, jog pagrindinė partnerė „Hidrostatyba“ tapo nemoki. Ji į finansines problemas įklimpo tiek, kad nebegalėjo vykdyti darbų. Buvo iškelta bankroto byla, kuri tęsėsi kelerius metus. Šiuo metu bendrovė yra oficialiai bankrutavusi.

Tarp partnerių kilus ginčams ir matydama, kad „Hidrostatyba“ yra nemoki ir nepajėgi toliau vykdyti projekto, Uosto direkcija sulaikė 499 tūkst. 424 eurų mokėjimą už paskutinius atliktus darbus. Pagal sutartį, ji negalėjo mokėti Latvijos BMGS, nes ne ji buvo atsakingoji projekto partnerė. Taip pat nenorėjo mokėti ir „Hidrostatybai“, nes realiai ji nebevykdė baigiamųjų darbų, o juos, kaip tikino teisme, darė latvių kompanija.

Lėmė partnerių nesutarimas

Nepaisant nemokumo, bankroto bylos Klaipėdos apygardos teismas šių metų kovo 8 d. numatė, kad Uosto direkcija sulaikytų pinigų dalį – per 476 tūkst. eurų – turi sumokėti „Hidrostatybai“, o likusią – per 23 tūkst. eurų – Latvijos BMGS.

Nors Latvijos BMGS bus pervesti sulaikyti per 499 tūkst. eurų ir ji tarsi tapo bylos laimėtoja, Uosto direkcijai privalės atlyginti teismo išlaidas.

Teismas rėmėsi tuo, kad dar 2016 m. lapkričio 2 d. „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį. Pagal ją atsakingąja jungtinės veiklos partnere buvo numatyta „Hidrostatyba“.

Kai šiai bendrovei iškilo nemokumo problemų ir ji atsidūrė teisme dėl bankroto bylos, šalys 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė naują susitarimą dėl jungtinės veiklos, kur atsakingąja partnere jau tapo Latvijos BMGS.

Teismas konstatavo, kad pagal visas bankrutuojančios bendrovės „Hidrostatyba“ išrašytas sąskaitas iki naujo susitarimo Uosto direkcija turinti jai pervesti pinigus, o po lapkričio 6 d. – jau Latvijos BMGS.

Taip sulaikyta 499 tūkst. eurų suma ir buvo išskaidyta į dvi dalis – vienai bendrovei per 476 tūkst., kitai – per 23 tūkst. eurų.

Teisme buvo konstatuota, kad nėra jokio ginčo dėl to, ar mokės, ar ne Uosto direkcija pinigus. Ji tuos pinigus tiesiog įšaldė, nes patys partneriai nesusiderino, kam kokia suma priklauso. Tolesnė teismų eiga įrodė, kad Uosto direkcija elgėsi teisingai. Netgi po Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kai pinigai buvo padalinti pagal partnerių susitarimo ir jo keitimo datas, įvyko žymių pokyčių.

Įtaka dėl užbaigimo aktų

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kad Uosto direkcija visus sulaikytus per 499 tūkst. eurų turi pervesti Latvijos BMGS.

Ji akcentavo, kad sulaikyta suma priklauso už baigiamuosius darbus, kurių „Hidrostatyba“ dėl vykstančio bankroto jau nevykdė. Visus darbus tiesiogiai atlikusi Latvijos BMGS, kuri su Uosto direkcija pasirašiusi ir atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo aktą. Taip pat ji vienintelė tapusi atsakinga už defektų šalinimą krantinių techninio garanto laikotarpiu, nes „Hidrostatyba“ bankrutavo.

Statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. liepos 30 d., o statybos darbų įvertinimo aktas – 2022 m. kovo 2 d., tai yra gerokai po tos datos, kai 2019 m. lapkritį buvo pakoreguotas partnerių tarpusavio susitarimas.

Kai Uosto direkcija per nustatytas 90 dienų nesumokėjo į deponavimo sąskaitą padėtų per 499 tūkst. eurų, Latvijos BMGS traktavo, kad pinigai sulaikyti neteisėtai, todėl jai turinčios būti sumokėtos ir 5 proc. palūkanos. Ji kaltino Uosto direkciją, kad ši pažeidusi rangos sutartį, nes įsikišusi į Jungtinės veiklos partnerių tarpusavio ginčą ir sulaikiusi pinigus. Teismas konstatavo, kad rangos sutartis nebuvusi pažeista, nes prievolei įvykdyti reikiama suma buvusi pervesta į depozitinę sąskaitą.

Latvijos BMGS po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kai jai nurodyta pervesti sulaikytus per 499 tūkst. eurų, tapo šios bylos laimėtoja. Nepaisant to, teismas priteisė, kad ji Uosto direkcijai privalės mokėti teismo išlaidas. Vienas iš argumentų, kad už sulaikytas lėšas prašė palūkanų, bet jų negavo.

Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis, jis gali būti skundžiamas, bet realiai jo lyg ir nėra kam skųsti, nes „Hidrostatyba“ yra bankrutavusi. Latvijos BMGS gavo tuos pinigus, kurių reikalavo, nebent ji dar rastų argumentų už sulaikytą suma prisiteisti palūkanas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų