- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 mlrd. iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasarį kelis kartus pagerino savo paties vertės rekordus.
"Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik keturios bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai "Apple", "Amazon", "Alphabet", mums geriau žinoma "Google" vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė "Aramco". Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trln. dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį", – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.
Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus?
Valiuta su trūkumais
Dar visai neseniai bitkoinas panašėjo į technologijos entuziastų pasižaidimą, sietas su nerimta, o kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus ir pritraukiantis didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone "Tesla" į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 mlrd. dolerių.
Pasak A.Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, mat bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. "Visų pirma, atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginti su elementariais bankiniais atsiskaitymais, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoinui veikti reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jam funkcionuoti elektros sunaudojama daugiau, nei jos suvartoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas", – pasakoja VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius.
Kur slypi kriptovaliutos vertė?
Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, bet bitkoino vertė kyla, o populiarumas sparčiai auga. Kodėl?
Pasak A.Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas, galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. "Kokia yra aukso, o kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Visų pirma – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 mln.", – pastebi VILNIUS TECH mokslininkas.
Jis vardija ir kitus panašumus – kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas nuo nieko nepriklauso. "Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla dėl to, kad tu tiki, jog kiti žmonės norės tavo bitkoinų / aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Mes dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę, ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki", – sako A.Čenys.
Deja, atkreipia dėmesį profesorius, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas kažkada pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaityti už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.
Kokia bitkoino ateitis?
A.Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. "Aš žavėjausi kriptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, bet jų tiesiogine, išliekamąja, verte abejojau. Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgai – negali kažkas, vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti", – įsitikinęs profesorius.
Anot jo, vis dėlto pinigais, kuriais būtų atsiskaitoma kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet kaip vertės išsaugojimo elementas – panašu, kad išliks.
VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi bei pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą.
"Nemanau, kad įsitraukdamas į šią veiklą E.Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E.Muskas, sukūręs "Teslą", pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra gana didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą", – sako profesorius.
Neįmintos mįslės
Dalis finansų analitikų kriptovaliutas laiko finansine piramide. Jie sako, kad bitkoinas ir turėjo pigti, nes pirmieji investavusieji į juos spėjo parduoti piko metu. Kas nespėjo, patyrė nuostolių. Paneigtas mitas dėl investicijų patikimumo, kad popieriniai pinigai yra kontroliuojami vyriausybių ar centrinio banko, šie nusprendžia, kada spausdinti daugiau ir niekuo nepagrįstų atsargų. O bitkoinai ir kitos virtualiosios valiutos išgaunamos specialiomis programomis sprendžiant matematines užduotis, o už tai suteikiamas tik tam tikras kiekis virtualiųjų pinigų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus3
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...