„Viešieji finansai yra planuojami tikrai per daug optimistiškai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ekonominė aplinka leidžia tikėtis daug kuklesnės ekonominės plėtros. Ir pažadai, liečiantys darbo užmokesčio kėlimą, socialinių išmokų didinimą, pensijų didinimą gali privesti prie fiskalinės drausmės nesilaikymo ir deficitinio biudžeto. Tai tikrai nėra tvaru“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasako jos, biudžete norima įvesti keletą naujų mokesčių, kurie iki galo nesuderinti su Europos Centriniu Banku.

Mūsų viešąjį sektorių galima vadinti „kiauru rėčiu”.

„Pristatytu biudžetu yra bandoma įgyvendinti gerovės valstybės tikslus, bet tai daroma netvariais instrumentais. Tie nauji mokesčiai darko mokesčių sistemą, gadina verslo sąlygas, (…) o mokestinė sistema yra svarbus dalykas vertinant verslo aplinką ir ji neturėtų būti taip lengvai keičiama“, – sakė LLRI ekspertė.

Anot ekonomistės, biudžete nesistengiama siekti ir išlaidų efektyvumo tikslų.

„Mūsų viešąjį sektorių galima vadinti „kiauru rėčiu”, kur nemažai mūsų sumokėtų mokesčių yra iššvaistoma, naudojama neefektyviai. Ir kiekvienoje srityje, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuje, viešuosiuose pirkimuose, tikrai galima būtų iš vidinių resursų sutaupyti ir atitinkamai panaudoti keliamoms socialinėms gerovės valstybės reikmėms. Šis biudžetas to nedaro“, – Eltai sakė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, vertinant šios Vyriausybės prieš kelerius metus išdėstytus tikslus, galima sakyti, kad nuo tų tikslų labai nutolta. Kaip pavyzdį ji pateikė viešojo sektoriaus reformą, kuri galiausiai neįvyko ir situacija efektyvumo prasme nepakito.

Indrė Genytė-Pikčienė / G. Bartuškos/ELTOS nuotr.

„Visuomet yra paprasčiau mokestinius tarifus pakelti, o ne padaryti efektyvesnę pačią sistemą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra labai gerai“, – pridūrė ji.

LLRI ekspertės manymu, lėšų biudžetui galima surinkti ne vien įvedant naujus mokesčius.

„Pats prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo keletą šaltinių, iš kur būtų galima paimti lėšų. Pirmiausia minėti viešieji pirkimai. Juos efektyviau vykdant, dalies atsisakant ir panaikinant neskaidrumą, būtų galima iš viešųjų pirkimų sutaupyti milijardą eurų, kas yra labai daug.

Antra, viešojo sektoriaus reformos, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį dešimtadaliu sumažėjo gyventojų skaičius, o minėtos sistemos prie to pokyčio neprisitaikė. Mes iki šiol išlaikome perteklinį sveikatos apsaugos centrų tinklą, mokyklų skaičių. Tai yra neefektyvu“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, yra ir daugiau būdų sutaupyti, bet dabartinis metas nepopuliariems sprendimams nėra palankus.

„Šiuo metu reikia daryti populiarius sprendimus, nes kitais metais vyks rinkimai. Gaila, kad labiau politiniais, o ne strateginiais tikslais vadovaujasi ši Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą“, – nuogąstavo I. Genytė-Pikčienė.

Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam valstybės biudžeto įstatymo projektui. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros" – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, „Sodros" – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.

Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.

Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos siūlymams nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.

Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tai į valstybės biudžetą surinktų 29 mln. eurų.

Siūloma didinti dienpinigių atlyginimo koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA). Skaičiuojama, kad tai įneštų į valstybės biudžetą bendrai papildomai iki 66,1 mln. eurų.