Pereiti į pagrindinį turinį

Geležinkelių atstovai ruošiasi pamokyti „paskutinės minutės“ keliautojus

2024-08-07 02:00
LNK inf.

Šiems bilietai bus brangesni nei tiems, kurie juos perka iš anksto. Tiesa, toks eksperimentas kol kas tik keliaujantiems tarp sostinės ir Kauno. Mat geležinkeliai nori sužinoti, kiek brangesnis bilietas atbaidytų keliauti už didesnę kainą ir priverstų planuoti keliones. Apie tai, kiek kainuos bilietai perkantiems juos iš anksto, o kiek permokės tie, kam jų prireikia „čia ir dabar“, LNK žurnalistas kalbėjosi su „LTG grupės“ ryšių su visuomene vadove Sandra Trinkūnaite-Rimkiene.

– Turbūt svarbu pasirūpinti bilietais iš anksto?

– Žinoma, būtų gerai iš anksto. Iš tiesų, mūsų keleiviai būtent populiariame maršrute Vilnius–Kaunas bilietus įsigyja paskutinę dieną, kartais netgi paskutinę valandą.

– Kokie sunkumai jums kyla, jeigu keleiviai įsigyja bilietą „čia ir dabar“?

– Iš tikrųjų, visi keleiviai yra laukiami ir tikrai užtikriname jiems kokybišką aptarnavimą. Bet žinant, kiek bilietų yra įsigyjama iš anksto, leistų mums efektyviau planuoti kelionę, užtikrinti vietų skaičių traukinyje ir dar kokybiškesnį aptarnavimą.

– Kiek galėtų sutaupyti tie, kurie rinksis planuoti savo kelionę iš anksto?

– Startavome su dinamine kainodara ir mūsų keleiviai, įsigydami bilietą prieš mėnesį, galėtų mokėti 40 proc. mažesnę kainą. Tai labai skatiname keleivius planuoti keliones iš anksto. Būtent maršrute Vilnius–Kaunas dinaminė kainodara jau yra taikoma.

– Ar tai tik eksperimentas ar bus ir ateityje dinaminė kainodara įvesta Lietuvos traukiniuose? Ar galios ir kituose maršrutuose?

– Dinaminę kainodarą dabar testuosime iki gruodžio mėnesio, žiūrėsime, duomenis analizuosime ir atitinkamai spręsime dėl dinaminės kainodaros taikymo kituose maršrutuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau apie dinaminę kainodarą LNK žurnalistas kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

– Dinaminė kainodara Lietuvos traukiniuose reiškia, kad mokėsime už bilietą pagal laiką. Taip sutaupys lietuviai?

– Visų pirma, yra du skirtingi dinaminės kainodaros metodai. Pirmas yra mums gerai pažįstamas perkant skrydžio bilietus – tie, kurie perka pirmiausiai, gali nusipirkti pigiausius bilietus, tie, kurie perka, kai lieka tik kelios laisvos vietos, dažniausiai moka daugiau. Ir būtent šį modelį „Lietuvos geležinkeliai“ bandys taikyti. Tai tie, kurie planuoja keliones į ateitį, galės sutaupyti, o tie, kurie perka bilietus paskutiniu momentu, tikėtina, mokės brangiau.

– O kaip tie paskutinės minutės pasiūlymai?

Tai tie, kurie planuoja keliones į ateitį, galės sutaupyti, o tie, kurie perka bilietus paskutiniu momentu, tikėtina, mokės brangiau.

– Tai čia yra antras dinaminės kainodaros modelis, kuomet bando įmonės reguliuoti paklausą, didindamos arba mažindamos kainą. Jeigu mato, kad negali patenkinti visos paklausos, kaina labai didėja, atitinkamai, jeigu trūksta klientų, gali mažinti kainą ir tikėtis, kad tų klientų atsiras. Pavyzdžiui, pavežėjai tą dinaminę kainodarą taiko. Jeigu spūsčių metu bandote susirasti pavežėją, aišku, kad kaina bus gerokai didesnė.

– Apie kokias paslaugas mes galim kalbėti? Jūs paminėjote pavežėjus, ar gali būti parduotuvės, kavinės, kas dar gali rikiuotis sąraše, kam tiktų dinaminė kainodara?

– Turbūt beveik visur. Ir mes matome pasaulyje vis daugiau tokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, JAV greito maisto restoranai irgi taiko dinaminę kainodarą tada, kai yra nepakankama paklausa. Tada kainos mažėja ir jas dažniausiai pasiūlo per mobilias aplikacijas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų