Jungtinė Karalystės iš ES pasitraukti turėtų kovo 29 d., tačiau kol kas šalis nepasiekė „Brexito“ susitarimo, o tai reiškia, kad bendrovės, turinčios JK išduotas licencijas, gali netekti teisės teikti finansų paslaugas Bendrijos šalyse.

M. Jurgilas tikino, kad bendrovės, ketvirtis kurių ateina iš Jungtinės Karalystės, siekia gauti elektroninių pinigų įstaigos licencijas.

„Atrodo, kad bendrovės, o daugelis jų yra gana didelės, elgiasi taip, lyg būtų studentai, pradedantys nerimauti tik egzamino išvakarėse“, - sprendimų skubiai ieškančias Didžiosios Britanijos bendroves apibūdino Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak jo, Lietuva gali apdoroti prašymą elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti per 3 mėnesius. Palyginimui, pažymėjo M. Jurgilas, kai kuriose kitose ES valstybėse toks procesas užtruktų apie metus, o tai suteikia Lietuvai pranašumo prieš tokius fintech centrus, kaip Liuksemburgas, Airija ar Belgija.

„Tai yra visiškas antplūdis... Mes neturime išteklių apdoroti visus prašymus. Taigi, turime rinktis, teikdami prioritetą mažiausią riziką keliančioms bendrovėms“, - kalbėjo M. Jurgilas, nepateikęs konkrečių įmonių pavadinimo dėl konfidencialumo reikalavimų.

Airijos centrinis bankas spalį atskleidė sulaukęs finansinių paslaugų bendrovių prašymų suteikti licenciją šuolio. Pasak banko, dėl „Brexito“ per 100 įmonių pateikė prašymus pradėti arba plėsti veiklą šalyje.

Lietuva fintech įmonių pritraukimu užsiimti pradėjo prieš kelerius metus, o iki šių metų sausio, vyriausybės duomenimis, yra išdavusi 83 veiklos licencijas fintech įmonėms. Lietuva pagal išduotų fintech licencijų skaičių Europos Sąjungoje atsilieka tik nuo Jungtinės Karalystės.

Tarp naujokų Lietuvoje - „Alphabet Inc“ valdomos „Google“ mokėjimų padalinys, Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“. M. Jurgilo teigimu, centrinis bankas yra pasirengęs, šiam sektoriui augant, sustiprinti fintech sektoriaus priežiūros pajėgumus.

Tačiau M. Jurgilas atmetė prielaidas, kad fintech bendroves Lietuvoje traukia švelnus sektoriaus reguliavimas.

„Europos Sąjungoje veikia institucijos, kurios užtikrina, kad rinkos priežiūros įstaigos visose valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, veikia pagal tokį patį standartą, o jei bet kuris Lietuvoje registruotas bankas išaugs iki reikšmingo dydžio, jo priežiūrą perims Europos centrinis bankas (ECB)“, - tvirtino M. Jurgilas.