Lietuva ir Jungtinė Karalystė vienu metu statys naujas atomines elektrines

Kol Lietuvoje verda aistros dėl naujos atominės elektrinės statybos, Jungtinė Karalystė paskelbė statysianti visą atominių elektrinių parką. Tokius planus gana palankiai vertina gyventojai, tačiau  piestu stoja aplinkosaugininkai.

Anglai rado alternatyvą

Uždaryti senas atomines elektrines rengiasi ir britai. Jie apskaičiavo, kad nepavyks užtikrinti šalies energijos poreikių vien taupant energiją ir pasitelkiant alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius. Todėl Jungtinė Karalystė ir toliau lieka ištikima branduolinėms technologijoms: vyriausybė jau palaimino sprendimą statyti naujas atomines elektrines.

"Nusprendėme statyti naujas atomines elektrines, nes esame įsitikinę, kad tai efektyviausias būdas aprūpinti šalį elektra po 2020-ųjų", – teigė Jungtinės Karalystės ekonomikos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistas Owenas Jenkinsas.
Pagal anksčiau priimtą sprendimą iki 2025 m. Jungtinė Karalystė turi uždaryti didžiąją dalį iš 19 reaktorių, veikiančių dešimtyje atominių elektrinių. Šios gamina apie penktadalį šalies elektros energijos.

Pasitelks privatų kapitalą

Jungtinėje Karalystėje nekyla diskusijų, kad statant atomines elektrines valstybei teks pasitelkti ir privatų kapitalą. Šiais projektais jau domisi daugybė Europos energetikos milžinų, tarp jų – didžiausia Vokietijos elektros gamintoja E.ON, Prancūzijos bendrovė "Électricité de France", britų dujų bendrovė "Centrica" ir Vokietijos energetikos koncernas RWE.

"Vyriausybė palankiai vertina galimybę tokius projektus vykdyti su privačiomis bendrovėmis. Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad toks bendradarbiavimas būna naudingas", – kalbėjo O.Jenkinsas. Šiuo metu rengiamos įstatymų pataisos, kad privatus verslas galėtų dalyvauti statant atomines elektrines.

Nuo 2010 m. planuojama pradėti rengti techninius projektus, o 2013–2014 m. prasidės atominių elektrinių parko statybos. Naujosios atominės elektrinės turėtų pradėti veikti 2017–2020 m. Tiesa, kol kas nežinoma, kokio dydžio parkas bus statomas. Tai priklausys ir nuo privataus verslo, dalyvausiančio projektuose, sprendimo.

Aplinkosaugininkai grasina teismais

Jungtinė Karalystė yra viena iš daugiausia gamtinių dujų sunaudojančių šalių ES.
"Klimato kaita ir energetinio saugumo poreikis verčia ieškoti alternatyvų. Dujas keisime atsinaujinančiais ištekliais ir branduoline energija", – sprendimą nurodė O.Jenkinsas.
Gyventojai pasidaliję į dvi stovyklas: vieni branduolinę energetiką pateisina, kiti jai priešinasi. Naujausios apklausos parodė, kad branduolinę energetiką palaiko 60 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų.

Ypač aktyviai su naujų atominių elektrinių statyba šalyje kovoja žaliųjų organizacija "Greenpeace". Ši organizacija vyriausybei pateikė ultimatumą: sustabdyti atominių elektrinių projektus arba pasiruošti teismų maratonui. Aplinkosaugininkai abejoja, kad atominė energetika galėtų padėti šaliai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį. Be to, manoma, kad visos su tokių elektrinių statybomis susijusios išlaidos ateityje prislėgs vartotojų pečius. "Greenpeace" ragina atsisakyti iškastinio ir branduolinio kuro, naudoti tik atsinaujinančių šaltinių energiją.

Branduolinė energetika saugi

"Atominės elektrinės saugios, šalia jų galima gyventi, vedžioti šunis ir skinti greta augančius augalus", – sakė praėjusią savaitę Londone su žurnalistais iš Baltijos šalių ir Centrinės Europos susitikęs O.Jenkinsas. Jis įsitikinęs, kad gyventojai neturi pakankamai informacijos apie atomines elektrines, todėl jų baiminasi. Branduolinė energetika, anot jo, yra saugi, patikima ir švari, nekelia grėsmės planetos klimatui.

Vėjo ir saulės energija iš prigimties nepastovi, todėl negali užtikrinti elektros tinklams būtino kiekio. Iš esmės vėją ir saulę turi papildyti koks nors bazinis energijos šaltinis, kad būtų kuo palaikyti krūvį, kai vėjas nustoja pūsti ar saulė pasislepia už debesies.
"Lieka apsispręsti, kokie tai turi būti ištekliai – iškastinis ar branduolinis kuras. Mes už branduolinę energiją. Esu įsitikinęs, kad ir Lietuva, nusprendusi statyti naują atominę elektrinę, eina teisingu keliu", – sakė O.Jenkinsas.

Atominis renesansas

Atominę energetiką Jungtinėje Karalystėje remia ir Prancūzija. Šią energetiką Prancūzijos pareigūnai laiko patikimu ir menkai taršiu energijos šaltiniu, kuris leistų sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos ir Artimųjų Rytų energijos išteklių.
Atominių elektrinių uždarymą jau atidėjo Švedija (nuo 2010 iki 2035 m.).

Atsisakyti atominės energijos, bent jau teoriškai, ketino ir Ispanija, tačiau ji neranda alternatyvių energijos šaltinių, todėl atominės energetikos šalininkų šioje šalyje nuolat daugėja.

Net didžiausia gamtinių dujų tiekėja Rusija paskelbė planus per artimiausius dvylika metų pastatyti 26 naujas atomines.

Dauguma šiuo metu regione veikiančių atominių elektrinių turės nutraukti veiklą iki 2030 m. ES teks daug investuoti, kad pakeistų senstančias atomines elektrines.

Atominės energetikos grėsmės

- Branduolinė energetika nesaugi.

- Šiuolaikines elektrines griežtai kontroliuoja vyriausybės, jose įdiegta patikima apsaugos sistema. Sovietmečiu pastatytame Černobylio reaktoriuje avarijos išvengti buvo sunku – ten nebuvo mechanizmo avarijai lokalizuoti. Per pastaruosius 35 metus Jungtinėje Karalystėje nuo radiacijos niekas nemirė.

- Branduolinė energetika brangi.

- Reaktoriuose pagaminta elektra kainuoja tiek pat, kiek išgauta iš anglies ar hidroelektrinėse, ir yra pigesnė, nei išgaunama iš gamtinių dujų, vėjo ar saulės energijos.

- Branduolinės atliekos ateinančioms kartoms kels pavojų dar tūkstančius metų.

- Panaudotas kuras ateities kartų bus naudojamas elektrai išgauti. Po 40 metų branduolinės atliekos spinduliuoja mažiau.

- Branduoliniai reaktoriai neapsaugoti nuo teroristų išpuolių.

- Tokių elektrinių betono struktūras pramušti būtų be galo sunku, objektai nuolat saugomi.

Jungtinės Karalystės ekonomikos ministerija

Naujoji atominė elektrinė Lietuvoje

Planuojama, kad pirmas 1100 megavatų galios naujos atominės reaktorius pradės veikti 2016–2018 m., antras – 2019–2020 m.

Elektros jungtis su Lenkija turėtų būti baigta 2014 m., jungtis su Švedija – 2015 m.
Strateginiai projektai nacionalinio investuotojo bendrovei "Leo LT" atsieis apie 17 mlrd. litų.

"Leo LT", nacionalinė elektros energetikos bendrovė, įkurta 2008 m. gegužės 20 d. Bendrovė siekia įgyvendinti strateginį Lietuvos tikslą – užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ir integruoti ją į ES energetikos sistemą.