Mūsų šalyje išpūstas nekilnojamojo turto burbulas veikiausiai nepateks į pasaulio ekonomikos vadovėlius

Gąsdinimai sprogsiančiu nekilnojamojo turto (NT) burbulu sklandė pastaruosius trejus metus – visą tą laiką, kai Lietuvoje būsto kainos vis kilo iki naujų rekordų. Kai įtampa NT rinkoje ėmė slopti, grėsmingas ekspertų tonas tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje ėmė švelnėti.
Šiuo metu vis dažniau girdime, kad Lietuvoje NT burbulo nėra, o kainas reguliuoja natūralūs rinkos pokyčiai. Tačiau ne viena pasaulio šalis turi karčios burbulų sprogimo patirties, iš kurios ne visada sugebama pasimokyti.

Investuotojai ir spekuliantai

„Kiekvienas daiktas yra vertas tiek, kiek už jį sutinka mokėti kažkas kitas. Štai kur yra visa burbulo esmė“, – pokalbį pradėjo tarptautinės investicijų valdymo bendrovės „Sindicatum Capital International“ generalinis direktorius Saulius Racevičius.
Pasak jo, norint suprasti burbulų formavimosi principus, reikia įvertinti, kokie žaidėjai veikia rinkose, o tiksliau – veikia pačias rinkas. Kalbant apie NT rinką, didžiausias dėmesys tenka investuotojams ir spekuliantams.
Pirmieji paprastai investuoja, tikėdamiesi gauti tam tikro pelno iš dividendų, palūkanų, turto nuomos ar NT vertės augimo per tam tikrą laiką.
Spekuliantai, priešingai, siekia per trumpą laiką užsidirbti kuo daugiau pinigų. Tačiau kartu jie daug labiau rizikuoja.

Lengvo uždarbio tikimybė

„Tiek investuotojai, tiek spekuliantai reikalingi normaliai rinkų veiklai užtikrinti. Jie savotiškai atsveria vieni kitų veiksmus ir vieni jokiu būdu nėra geresni ar blogesni už kitus“, – pabrėžė S.Racevičius.
Anot eksperto, profesionalūs spekuliantai gerai žino rinkų veikimo principus ir sprendimus priima remdamiesi racionaliais skaičiavimais. Tačiau egzistuoja ir kita spekuliantų grupė. Tai asmenys, kurie aklai tiki lengvo uždarbio galimybe ir sprendimus priima vedami godumo arba vadinamojo bandos instinkto. Būtent šie žmonės yra pagrindinė varomoji jėga burbulams kurtis – kiekvienas naujas pirkėjas įsitikinęs, kad atsiras kitas asmuo, kuris jo akcijas ar turtą nupirks už dar didesnę sumą.
„Jeigu yra paklausa, būtinai atsiras ir pasiūla. Analitikai sugalvos naujų sparčiai augančių kainų pagrindimo modelių, bankai siūlys skolintis, o makleriai įtikinės, kad yra didelė nepaliaujamo augimo perspektyva. Nes visi jie iš to užsidirba“, – atviravo „Sindicatum Capital International“ vadovas.

Neišmoktos pamokos

Burbulas pradeda pūstis esant tam tikroms sąlygoms, o jas gali lemti ne tik labai sparčiai besivystanti ekonomika, bet ir politiniai ar socialiniai įvykiai.
Tokių pavyzdžių pasaulyje yra ne vienas. Praėjusiame dešimtmetyje vyko didelis informacinių technologijų (IT) proveržis, sukėlęs vadinamąjį „dotkomų“ burbulą. Tuo metu visi beatodairiškai investavo į IT tikėdamiesi, kad šios palengvins jų gyvenimą ir padidins darbo našumą. Tačiau taip neįvyko ir burbulas sprogo – IT įmonių akcijos krito.
„Šiuo metu stebime besivystančių šalių ekonomikos augimą. (Prie šių šalių priskiriamos tokios valstybės kaip Kinija, Tailandas, Argentina, Vengrija, Slovėnija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija – red. past.) Iki burbulo joms dar toli, bet šių šalių rinkos auga labai sparčiai“, – apie tikėtinas grėsmes kalbėjo S.Racevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad visi rinkų burbulai labai panašūs ir kartojasi maždaug kas dešimtmetį, tačiau žmonės vis neišmoksta pamokų ir patys pučia kainas iki neregėtų aukštumų.
Tačiau rinkos galiausiai pačios susireguliuoja ir susprogdina burbulus arba šie tiesiog subliūkšta.

Ar dabar – Lietuvos eilė?

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda vienas pirmųjų ėmė kalbėti apie NT kainų burbulą ir jo sprogimo grėsmę. Tačiau taip ir nesulaukus didelio „bum“, ekspertas pakeitė nuomonę ir prisijungė prie manančiųjų, kad NT rinka tik vėsta ir kartu stabdo visos šalies ekonomikos augimo tempą.
„NT kainos jau krenta, tačiau procesas nėra toks, kad galėtume kalbėti apie burbulų sprogimus. Šiuo metu galime sakyti, jog NT kainos yra stabilios, tačiau visi pastebime, kad parduodant naują būstą pradėtos siūlyti įvairios dovanėlės – nuo buitinės technikos iki automobilių, jei kalbama apie prabangų būstą. Nekilnojamojo turto pardavėjai dėl to patiria išlaidų, bet iš esmės tai yra kainos nuolaida, tik įpakuota į kitą popierėlį“, – kalbėjo G.Nausėda.
SEB Vilniaus banko analitikai nebelaukia burbulo sprogimo ir netgi tikina, kad tam nėra prielaidų – spekuliantai iš rinkos pasitraukė jau anksčiau. O tie, kas pirko NT, kad jame gyventų, nepuls būstų pardavinėti kritus kainoms.

Mažina įtampa

Ekspertai prognozuoja, kad kitais metais gyvenamojo būsto kainos trijuose šalies didmiesčiuose gali koreguotis ne daugiau kaip 15 proc.
„Kainos kis į mažėjimo pusę, bet dėl to nereikia daryti dramatiškų išvadų apie NT rinkos krizę, – įsitikinęs G.Nausėda. – Infliacija – peilis NT rinkai, ji menkina mūsų galimybes skolintis, nes pajamas suryja brangstančios būtiniausios prekės, lieka mažai lėšų kitiems dalykams, įskaitant ir paskolas.“
Jam pritarė ir bendrovės „DnB Nord Būstas“ direktorius Gediminas Jankauskas.
„Besipučiantį burbulą iš tikrųjų labiau primena pačios kalbos, o ne kainos. Nuoširdžiai netikiu, kad kainos smarkiai kris, jos galbūt koreguosis apie 15 proc.“, – teigė jis.
Jo įsitikinimu, darbų, medžiagų, žemės ir kitos NT kainos sudedamosios dalys dar veikiausiai didės, todėl būstų kainoms kristi yra labai nedaug erdvės.
„Rinkoje pastaraisiais keliais mėnesiais sandorių sumažėjo, tačiau susidomėjimas būsto rinka išlieka – žmonės laukia, laukia ir pardavėjai. Dėl to justi šioks toks štilis. Tai gali privesti prie nedidelio kainų kritimo kitąmet. Galite tai vadinti burbulo bliūškimu ar kaip tik norite. Svarbu, kad to sprogimo, kuris aprašytas ekonomikos vadovėliuose, tikrai nebus“, – tikino „DnB Nord Būsto“ vadovas.