Panevėžiečio Alvydo pensija trapi lyginant su Vilniaus būsto kainomis, tad brangiam pirkiniui jo šeima skolinosi iš banko.

„Senelis truputį pridėjo, ar 100 eurų, ar daugiau. Mano pensija tik 1000 eurų, tai ką aš jiems galiu padėti“, – kalbėjo Alvydas.

Toje pačioje vietoje, tik jau kito senelio Romualdo anūkė būstą įsigijo už 125 tūkstančius eurų. Su banko paskola ir Romualdo pagalba.

„Be abejo, tai yra nauda, jaunimas pats neišgalėtų nusipirkti, jei tėvai nepadėtų“, – sakė Romualdas.

Jaunimas viliasi, kad lengviau įsigyti būstą bent kiek lengviau taps vasarą. Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kitą savaitę spręs, ar mažinti palūkanas.

„Rinkos penktadienį ryte matė 95 procentų tikimybę, kad ECB sumažins palūkanas birželio mėnesį“, – komentavo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tai būtų pirmas palūkanų atokvėpis po dviejų metų.

Sumažino per vėlai, per mažai, lūkesčiai buvo didesni.

„Sumažino per vėlai, per mažai, lūkesčiai buvo didesni“, – tvirtino „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima suvaldyti infliaciją, todėl aš visiškai nesutinku su kai kuriais ekonomistais, kurie sako, kad Centriniams bankams nereikėjo reaguoti“, – aiškino Tarptautinio valiutos fondo valdybos narys Vitas Vasiliauskas.

Nors gegužę euro zonos infliacija vėl paaugo, laikyti aukštas palūkanas nebemato prasmės ir Lietuvos banko vadovas.

„Šiuo metu infliacija grįžta į įprastą 2-3 procentų metinį lygį, ką, beje, ir rodo kovo mėnesį paskelbtos Lietuvos banko prognozės“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Greičiausiai pirmasis karpymas tebus simbolinis – vos ketvirčiu procento. Tad palūkanų normos, kurios veikia būsto paskolas siektų jau nebe 4, o 3 ir 75 šimtąsias procento.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Rinkos jau įskaičiavusios, tai tie 0,25 jau tupi palūkanose. Nemanau, kad tai bus keičiantis žaidimą faktorius“, – teigė V. Vasiliauskas.

Tačiau gyventojų elgesys gali keistis rudenį ar žiemą, nes šiemet palūkanos gali nukristi du ar tris kartus: birželį, rugsėjį ir galbūt gruodį.

„Jeigu dabar palūkanos naujoms paskoloms siekia 5,6 procento, tai jei pasitvirtins optimistinės prognozės ir ECB tris kartus sumažins paskolų palūkanas, jos šių metų gale turėtų siekti 4,5 procento“, – sakė A. Izgorodinas.

„Palūkanos, jeigu siekdavo 4000 eurų per metus, tikėtina, kitąmet jau sieks 3000 eurų. Įmokos bus beveik 1000 eurų mažesnės, nei iki šiol“, – nurodė Ž. Mauricas.

Įmanoma ir dar sutaupyti. 100 tūkst. eurų paskolai sumažinus banko maržą 2 dešimtosiomis procentinio punkto, liktų bent tūkstantis eurų. Greitu metu Vyriausybę pasieks ir pataisos, kaip maržas sumažinti greičiau.

„Pasiūlymų esmė padaryti šį procesą, kaip įmanoma paprastesnį, automatinį ir žmogaus požiūriu nemokamą“, – teigė G. Šimkus.

Statytojai viliasi, palūkanų karpymas sugrąžins naujo būsto pirkėjus. Nors šiemet dalis jau pardavė daugiau nei pernai palūkanų nesumažinus.

„Turime 10 procentų aktyvesnę rinką. Įsivaizdavimui, kad per mėnesį parduodame 20 butų daugiau“, – sakė „Eika Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra.

Finansų ministrė teigia, žmonių noras pirkti brangesnius pirkinius jau auga.

„Kai pradedamos palūkanų normos mažinti, tai reiškia pikas yra užnugary, žmonių lūkesčiai linkę augti. Tokius atveju, dideli pirkiniai labiau tikėtini labiau pirkti“, – įsitikinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Su tuo nesutinka plėtotojai.

„Nereikia tikėtis, kad vien palūkanos padarytų įtaką būsto kainų kitimui. Daugiau padarys paklausos lygis, Jeigu klientai pradės grįžti į rinką, didesnių akcijų ar specialių pasiūlymų klientai neturėtų sulaukti“, – tvirtino T. Žiaugra.

Alvydo šeima jau irgi planuoja, kur išleis palūkanoms sutaupytus pinigus.

„Čia bus ir anūkams mokslams, ir mano pagrabui bus lengviau“, – juokėsi panevėžietis Alvydas.

ECB  dėl palūkanų rinksis kitą savaitę, ketvirtadienį. Paskui jau tik rugsėjį.