Naują ieškinį prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom" inicijuojančios Lietuvos premjeras tikisi, kad lūžis derybose su "Gazprom" įvyks artimiausiu metu. Algirdas Butkevičius penktadienį sakė, jog pagrindinė nejudančių derybų priežastis yra ta, jog Lietuva atsisako atsiimti 5 mlrd. litų vertės ieškinį iš Stokholmo arbitražo. Be to, Lietuva tikėjosi greitesnio Europos Komisijos tyrimo.

"Artimiausiu metu (tikimės lūžio derybose - BNS). Vakar turėjau susitikimą su Rusijos ambasadoriumi (Aleksandru Udalcovu - BNS) (...) ir buvo smagu išgirsti, kad jis šiuo klausimu jau pradėjo domėtis, ieško tiesioginių kontaktų ir su ponu Mileriu - "Gazprom" vadovu. Jis žadėjo tarpininkauti, kad tos derybos vyktų", - interviu radijo stočiai "Znad Wilii" sakė A.Butkevičius.

"Derybos su "Gazprom" vangokai vyksta dėl vienos priežasties - jų pagrindinis reikalavimas buvo, kad mes atsiimtume ieškinį arbitraže (Stokholmo - BNS) - jei būtume jį atsiėmę, jau susitarimas būtų įvykęs pernai iki tikriausiai liepos 1 dienos", - sakė premjeras.

Anot jo, naują ieškinį dėl per didelės dujų kainos prieš "Gazprom" inicijuojanti Lietuvos Vyriausybė neatsiėmė ankstesnio savo ieškinio, nes tai buvo politinis ir ekonominis sprendimas.

"Tame sprendime teisininkai yra išdėstę motyvus, kad Lietuva permokėjo beveik 5 mlrd. litų - tai reiškia, žmonės tiek daugiau sumokėjo. Mes svarstėme tam tikrus kitus variantus, apie kuriuos čia negaliu kalbėti - per tam tikrą nuolaidų taikymo sistemą per 10 metų - ir tada tikrai būtume galėję susitarti...", - sakė A.Butkevičius.

Be to, pasak ministro pirmininko, derybos su Rusijos koncernu būtų vykusios sparčiau, jeigu Europos Komisija tyrimą dėl „Gazprom“ taikomų kainų Rytų Europos šalims būtų baigusi jau pernai, kaip tikėjosi Lietuva.

„Mes tikėjomės, kad Europos Komisija pabaigs (tyrimą - BNS) praėjusiais metais ir jeigu ji būtų baigusi, tai yra kitas kelias - mes turime keletą variantų...“, - teigė Vyriausybės vadovas.

A.Butkevičius teigė apie tai ketinantis kalbėtis su ES komisaru Joaquinu Almunia (Choakinu Almunija).

Jo žodžiais, Lietuva žino kainas, kurias už dujas moka kitos ES šalys.

„Mes žinome, kokios kainos yra kitose šalyse, nors kai kas bando aiškinti, kad tai yra paslaptis, bet žinote, derybose daug kas paaiškėja ir kartais net sužinome skaičius po kablelio. (...) Praktiškai tarp kitų Europos Sąjungos šalių Lietuva moka pačią didžiausią kainą už dujas“, - aiškino A.Butkevičius.

Energetikos ministerija inicijuoja naują ieškinį arbitražui dėl didelių Lietuvai parduodamų dujų kainų - jį teiktų bendrovė "Lietuvos dujos", jei tam sausio pabaigoje pritars jos akcininkai. Iniciatyvą turėtų palaikyti didžiausia įmonės akcininkė Vokietijos "E.ON Ruhrgas International", turinti 38,9 proc. akcijų, kadangi neabejojama, jog „Gazprom“ (37,06 proc. akcijų) tam nepritars.

2012 metų spalį Lietuvos Vyriausybė inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš "Gazprom" Stokholmo arbitraže, tačiau sprendimas šioje byloje gali būti priimtas tik 2015 metų sausį.

Europos Komisija (EK) šių metų pavasarį žada baigti antimonopolinį tyrimą dėl "Gazprom" veiksmų - koncernui gresia milijardinė bauda.