Vyriausybė ketina įpareigoti gyventojus kaupti lėšas daugiabučių remontui. Tačiau siūlymas įstrigo paaiškėjus, kad nežinoma, kaip turėtų būti skaičiuojamas minimalus privalomojo kaupimo įmokos dydis.

Įsikišo Vyriausybė

Aplinkos ministerija inicijuoja parengtas Civilinio kodekso pataisas, kurios numato, kad nuo šiol Vyriausybė nustatytų privalomojo lėšų kaupimo namui atnaujinti tvarką. Be to, norima įpareigoti Vyriausybę nustatyti minimalų kaupiamosios įmokos dydį.

Tačiau vakar Ministrų kabinete šių klausimų svarstymas buvo atidėtas, nes neaišku, kuo remiantis turi būti nustatytas minimalios įmokos dydis.

Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis sakė, kad kaupiamoji įmoka gali būti lygi tam tikram procentui nuo atstatomosios namo vertės.

"Svarbu nustatyti tokį įmokos dydį, kad jis netaptų našta gyventojams. Anksčiau buvome apskaičiavę maksimalų įmokos dydį tiems namams, kurie dalyvauja atnaujinimo programoje. Tuomet buvo nustatyta ne didesnė nei 70 centų už 1 kv. m įmoka. Tačiau kokia gali būti minimali įmoka, nėra skaičiavimų", – kalbėjo V.Jonaitis.

"Reikia pabrėžti, kad šis Vyriausybės nutarimas, jei jis bus priimtas, tik leis kreiptis į Seimą dėl Civilinio kodekso pakeitimo. Šiomis teisės aktų pataisomis norima įgalinti Vyriausybę sukurti priemonę, kuri leistų įgyvendinti kodekse numatytą normą dėl lėšų kaupimo", – aiškino teisininkas ir Vilniaus daugiabučių asociacijos valdybos narys Algirdas Glodenis.

Jei Seimas pritartų kodekso pataisoms, Vyriausybė galėtų nustatyti tiek minimalų įmokų dydį, tiek šių įmokų kaupimo tvarką.

Kodeksas neveikia

Šiuo metu Civilinis kodeksas numato prievolę butų savininkams kaupti lėšas, kurios būtų naudojamos namui atnaujinti. "Ši norma yra, tačiau neveikia, lėšos nekaupiamos", – konstatavo A.Glodenis. Anot jo, kai kurios bendrijos ar daugiabučių namų administratoriai yra nustatę įmokas ir kaupia fondus įvairiems darbams.

"Tačiau kai nėra prievolės, labai dažnai namo savininkams sunku susitarti. Dažna situacija, kai reikia remontuoti stogą, o žemesniuose aukštuose gyvenantys žmonės sako, kad jų butuose vanduo nevarva ir pinigų jie tam neskirs. Jei būtų bendra tvarka, gyventojai turėtų paklusti", – kalbėjo A.Glodenis.

V.Jonaičio teigimu, problema yra, kai namo savininkai nesutaria ir nepriima sprendimo kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti. "Tuomet namus administruojančios įmonės klausia, iš kur paimti pinigų būtiniems darbams. Vyriausybė galėtų įpareigoti gyventojus kaupti lėšas. Tai būtų namo kapitalas. Gyventojams nebetektų, prakiurus stogui, staiga atrasti po tūkstantį litų darbams, lėšos būtų kaupiamos pamažu", – apie pataisų naudą kalbėjo V.Jonaitis.

Būtina apsaugoti lėšas

Anot A.Glodenio, labai svarbu ne tik numatyti lėšų remontui kaupimo tvarką, bet ir apsaugoti sukauptus pinigus.

"Dabar Vyriausybės projektas nenumato, kaip bus apsaugotos sukauptos lėšos. Būtina užtikrinti, kad sukaupti pinigai liks gyventojams, bus apsaugoti, nepriklausomai nuo to, kas nutiks su namo administratoriumi ar bendrija, pinigai turi būti kaupiami atskiroje sąskaitoje, į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai", – kalbėjo teisininkas.

Reiktų numatyti baudas

Tačiau, kad gyventojai būtų įpareigoti paklusti ir mokėti Vyriausybės nustatytą įmoką į namo fondą, reiktų numatyti baudas ar kitas poveikio priemones.

"Lygiagrečiai turėtų eiti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos", – mano V.Jonaitis.

Tačiau kol kas taip toli negalvojama ir reikalingi pokyčiai, o juolab konkrečios baudos, nenumatyti. Tad išlieka tikimybė, kad net Vyriausybei nustačius įmokų dydį ir jų rinkimo tvarką, niekas iš esmės nepasikeis ir lėšos namų remontui nebus kaupiamos.

Kaupia daugiau nei 10 metų

Mažeikiuose namų bendro naudojimo atnaujinimo fondai kaupiami jau nuo 1997 m. Tuo tikslu vietos savivaldos taryba yra nustačiusi minimalią mėnesinę įmoką, kuri šiuo metu siekia 18 centų už 1 kv. m.

"Lėšos kaupiamos namo fonde, priklauso gyventojams ir naudojamos tik bendru gyventojų sprendimu", – pasakojo daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės "Admituras" direktorius Antanas Barvydis.

Pašnekovas pasakojo, kad iš fonduose sukauptų lėšų visuose šios įmonės administruojamuose namuose atnaujinti šilumos punktai, penktadalyje pakeisti laiptinių langai, kiti keičia laiptinių duris, diegia jų užrakinimo sistemas, įprastą bendrų patalpų apšvietimą keičia į jautrų judesiui ir taip taupo elektrą, atnaujina pašto dėžutes. Visi šie darbai, "Admituro" vadovo įsitikinimu, kur kas sunkiau būtų įgyvendinami, o gal net beviltiškai įstrigtų, jei nebūtų kaupiamas namo fondas.

"Tokio fondo kaupimas – labai gera praktika, leidžianti žmonėms pradėti tvarkytis savo namą", – įsitikinęs A.Barvydis.

Nesteigia bendrijų

Anot jo, gyventojai patenkinti esama tvarka ir to įrodymas – negausiai Mažeikiuose besisteigiančios bendrijos. "Jei matome, kad namas mokus, laiku atsiskaito, tai ir avansu darbus atliekame, galima sakyti, kredituojame namą, o paskui lėšos po truputį grįžta iš tų mokamų 18 centų. Nejau artėjant žiemai nekeisi langų vien todėl, kad namo fonde trūksta tūkstančio litų?" – pasakojo A.Barvydis.

Fondu negali atsidžiaugti ir mažeikiškiai, kurie rengiasi renovuoti namus. "Štai paraišką teikia 75 butų namas, kuris fonde turi sukaupęs 35 tūkst. litų. Pagal renovacijos programą kompensuojamos išlaidos už energinio efektyvumo didinimo darbus, tad už fonde sukauptas lėšas gyventojai planuoja sutvarkyti daugiabučio vidaus apdailą po renovacijos", – dėstė daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės direktorius.