Pusantrų metų tęsęsis šalies ekonomikos nuosmukis baigėsi. Ekonomistai viliasi, kad Lietuvos verslas, balansuodamas tarp Vakarų ir Rytų rinkų, bus pajėgus toliau tempti ūkio vežimą.

Mažas žingsnis pirmyn

Ekonomikos sveikatą rodantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagaliau atsispyrė nuo dugno ir ūgtelėjo pirmą kartą po 6 ketvirčių iš eilės fiksuoto metinio nuosmukio. Vakar Statistikos departamentas paskelbė, kad BVP antrą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, padidėjo 1,1 proc. ir to meto kainomis siekė 24,286 mlrd. litų.

Balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmu 2010-ųjų ketvirčiu, BVP augo 6,6 proc., tačiau per pirmą šių metų pusmetį sukurta 44,814 mlrd. litų BVP – 0,9 proc. mažiau nei per 2009 m. pirmą pusmetį.

Šiemet antrą ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 7,31 tūkst. litų BVP – 1,6 proc. daugiau nei pernai atitinkamą ketvirtį.

Laukia ilgas kelias

Šiomis naujienomis suskubo pasidžiaugti ir Baltarusijoje dviratį minantis premjeras Andrius Kubilius. "Tai patvirtina, kad einame teisinga kryptimi, Lietuvos ūkis kopia iš krizės, ekonomikos skatinimo planas veikia. Dar reikia tolesnių mūsų pastangų ir laiko, kad įveiktume nedarbą ir biudžeto deficito iššūkius. Tada sausus statistikos augimo skaičius daug labiau pajus ir visi Lietuvos žmonės", – vylėsi ministras pirmininkas.

Banko "Finasta" makroekonomistė Rūta Medaiskytė pripažino, kad Lietuvos ekonomika, sugebėjusi pagaminti daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį, jau rodo pirmuosius atsigavimo ženklus, tačiau iki tvaraus augimo dar laukia pakankamai ilgas kelias.

Anot jos, į teigiamą pusę Lietuvos ūkį nusvėrė pramonė, transportas ir didmeninė prekyba: "Tai nestebina, nes, tarkime, pramonė ir transportas – labai su užsienio paklausa susiję ekonomikos sektoriai. Nuo jų ir turėjo prasidėti Lietuvos ekonomikos atsigavimas. Nors duomenų dar nėra, mes manome, kad su vidaus paklausa susijusios ekonomikos dalys – namų ūkių vartojimas, įmonių investicijos – vis dar išgyvena nuosmukį."

Nerimo yra

Dauguma ekonomikos analitikų pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika atsigauna iš esmės dėl pagyvėjusios užsienio rinkos. Būtent mūsų šalies prekybos partnerių padėtis turėtų lemti, kada atsigavimą pajus ir kiti ūkio dalyviai, taip pat ir gyventojai.

R.Medaiskytė įspėja, kad antra šių metų pusė šiandien kelia nuogąstavimų dėl besibaigiančių ankstesnių stimulo programų JAV, euro zonos biudžeto deficitų ir galbūt lėtėsiančios Kinijos ekonomikos plėtros.

"Nors antros recesijos bangos mes nesitikime, išsikvepiantis ir mažiau įspūdingas pasaulio, ypač euro zonos, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ekonomikos augimas antroje metų pusėje gali pristabdyti Lietuvos ūkio plėtrą", – sakė "Finastos" atstovė.

Makroekonomistė priminė, kad ankstesnį Lietuvos ūkio augimą lėmė užsienio kreditavimas, kuris šiandien yra gerokai sustojęs. Be šio veiksnio Lietuvos ekonomiką išjudinti taip pat bus sunku. O ilgalaikė sveika ekonomikos plėtra, be abejo, nėra įmanoma be vidaus sektorių plėtros, t. y. turi sektis ir gyventojams, ir įmonėms.

Komentaras

Gitanas Nausėda, ekonomistas

Reikia pripažinti, kad išankstiniai makroekonominio barometro duomenys pastaraisiais mėnesiais rodė į giedros pusę. Atsitokėjusi nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šoko, šalies pramonė beveik kiekvieną mėnesį gerino veiklos rezultatą. Antai birželio mėnesį pramonės gamyba buvo 4,8 proc. didesnė nei prieš metus ir 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį (atsižvelgiant į sezoniškumą). Priežastis – itin pagyvėjęs eksportas, kuris paskui save traukė ir importą.

Transporto sektoriui ypač sėkminga buvo metų pradžia, tačiau ir antrą ketvirtį jis nekrito "veidu į purvą". 2010 m. birželį vežimas geležinkelių transportu buvo tik 4,8 proc. didesnis nei prieš metus (mažiausias padidėjimas nuo 2009 m. lapkričio), o šalies jūros uostuose perkrautų krovinių apimtis ūgtelėjo 9,1 proc., oro uostuose – net 2,1 karto.

Net parodomoji silpnos vidaus rinkos "auka" – mažmeninė prekyba – antrą ketvirtį jau nebeatrodė taip beviltiškai kaip metų pradžioje. Bankininkystės sektorius galėjo pasidžiaugti tuo, kad antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, paskolų portfelis beveik nesumenko, o indėlių bazė išaugo 3,8 proc.

Nemanau, kad antrą pusmetį Lietuvos ekonomika iškryptų iš dabartinio, jau šiek tiek praminto tako. Pasaulio ekonomikos tendencijos ne itin palankios – kai kurios euro zonos valstybės dūsta nuo sunkios skolos ir biudžeto deficito naštos, tebėra neapibrėžta ir JAV vidaus rinkos situacija. Vis dėlto Lietuvos verslas, sumaniai balansuodamas tarp Vakarų ir Rytų rinkų ir, belieka tikėtis, nesmaugiamas naujų mokesčių, yra pajėgus išlaikyti antrą ketvirtį įgytą plėtros pagreitį.