Laimi nusikaltėliai

Faktai rodo, kad kovojant su cigarečių kontrabanda persvara yra ne valstybės, bet nelegalios prekybos organizatorių pusėje. Ir tai yra labai keista, nes kontrabanda mauna valstybei kelnes.

Neteisėtos tabako rinkos mastus Lietuvoje atskleidė neseniai atliktas plataus masto kontrabandinių cigarečių rinkos tyrimas, aprėpiantis visas Europos Sąjungos šalis. Pasaulyje pripažintos audito kompanijos KPMG tyrimo išvadose, skirtose Jungtinės Karalystės Gynybos ir saugumo studijų institutui, pabrėžiama, kad tabako kontrabanda maitina ir teroristines organizacijas.

Tačiau kuklias biudžeto pajamas (lyginant su kitomis ES šalimis) surenkančiai Lietuvai finansinė žala ypač skausminga. Jos mastas parodo stulbinančias biudžeto netektis.

Per metus Lietuvoje nuperkama apie 30 mln. pakelių nelegalių cigarečių, todėl šešėlinės prekybos tinkle tarpstantys kriminaliniai klanai žarsto įspūdingas sumas. Net ir visko matę pasienio tarnybos pareigūnai stebisi plačiais kontrabandos eilinių mostais. Pavyzdžiui, su nelegaliu cigarečių kroviniu sulaikyti vilkikų vairuotojai nemirktelėję siūlo 10 tūkst. eurų, kad būtų paleisti.

Traukia it magnetas

Viešosios įstaigos "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys pabrėžė, kad kontrabandai palanki terpė kaip magnetas traukia juodus pinigus ir visas su tuo susijusias negeroves bei grėsmes. Tai turėtų kelti didelį nerimą atsakingoms valdžios institucijoms.

"Lietuvoje per metus legaliai nuperkama apie 150 mln. pakelių cigarečių. Nelegalių pakelių – apie 30 mln. Nuo vieno pakelio cigarečių apie 80 proc. pakelio kainos per įvairius mokesčius patenka į valstybės biudžetą. Pakelis kainuoja maždaug 3,2 euro. Taigi biudžetas dėl prekybos nelegaliomis cigaretėmis per metus netenka apie 77 mln. eurų. Bet tai ne visi nuostoliai. Reikia įskaičiuoti ir nelegalios rinkos uždarbį", – atkreipė dėmesį K.Kupšys.

Pasak jo, nelegalios investicijos į cigarečių kontrabandą duoda net penkiagubą grąžą, todėl neteisėta veikla įtraukia vis naujų žmonių – jie peržengia raudoną liniją ir tampa kontrabandininkais.

Su nelegaliu cigarečių kroviniu sulaikyti vilkikų vairuotojai nemirktelėję siūlo 10 tūkst. eurų, kad būtų paleisti.

"Pakelis cigarečių tose šalyse, iš kurių jos tiekamos, kainuoja 0,3 euro (didmeninė kaina už Lietuvos sienos). Didžiausi nelegalių cigarečių kiekiai į Lietuvą patenka iš Baltarusijos. Lietuvoje pakelis parduodamas už 1,8 euro. Nuo pakelio cigarečių nusikalstama grandinė uždirba apie 1,5 euro. Susidaro 45 mln. eurų nelagalus metinis uždarbis, kurį pasidalija kontrabandininkai, korumpuoti pareigūnai, nusikalstamos grupuotės. Savo dalį gauna tie, kurie nelegalius krovinius perveža per sieną. Nusikalstamu būdu generuojamas didžiulis pelnas ir nebaudžiamumo iliuzija daro ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei moralinę žalą", – pabrėžė K.Kupšys.

Rinko tuščius pakelius

Atliekant nelegalių cigarečių vartojimo mąstą nustatantį tyrimą buvo renkami tušti pakeliai gatvėse ir viešuosiuose konteineriuose.

Tai buvo daroma praėjusių metų rugsėjo–spalio mėnesiais dvidešimtyje Lietuvos miestų, kurių gyventojų skaičius sudaro 53 proc. nuo visų šalies gyventojų. Šiuose miestuose buvo surinkta 5800 tuščių cigarečių pakelių. Papildomai tušti cigarečių pakeliai dar buvo renkami 6 miestuose, esančiuose netoli pasienio zonų. Čia surinkta 600 pakelių.

Tyrimo išvadose konstatuota, kad nelegalios cigaretės Lietuvoje sudaro apie 19,3 proc. visos cigarečių rinkos. Tačiau yra keletas miestų, kuriuose gerokai viršijamas nelegalių cigarečių pardavimo šalyje vidurkis. Tai Marijampolė (31,3 proc.), Alytus (28,3 proc.) Radviliškis (28,4 proc.), Kaunas (25,3 proc). Toliau pagal surūkytų nelegalių cigarečių kiekį rikiuojasi Šiauliai, Panevėžys, Vilnius, Utena.

Mažiausiai nelegalių cigarečių, tyrimo duomenimis, aptikta Mažeikiuose, Klaipėdoje, Plungėje, Tauragėje.

Fabrikus kelia į Lietuvą

Pastaruoju metu fiksuojama atvejų, kai į Lietuvą gabenamos ne tik kontrabandinės cigaretės, bet ir tonos nelegalios tabako žaliavos.

Antai spalio 4 d. Alytuje muitininkai sulaikė 80 t tabako. Įtariama, kad Lietuvoje kuriasi žaliavos šešėliniams tabako fabrikams tiekėjai iš Lenkijos – apie tai paskelbta oficialiame muitinės pranešime.

Bendraujant Muitinės kriminalinės tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnams, Alytuje aptiktas apdoroto tabako sandėlis. Jame rasta 80 t tabako (vertė – apie 6,7 mln. eurų). 10 t radinio jau buvo apdorota, supakuota ir parengta išvežti. Taip pat buvo aptikti ir veikiantys tabako apdorojimo įrenginiai. Iš Alytuje rasto tabako kiekio buvo galima pagaminti apie 4,5 mln. pakelių cigarečių. Nelegalios produkcijos prikrautą sandėlį nuomojo Lietuvoje registruota uždaroji akcinė bendrovė, neturinti licencijos tabako gaminių prekybai ir gamybai.

Svarbu suprasti, kad nemažėjanti kontrabanda yra didžiulis trombas šalies ekonomikos kraujotakoje.

Tai rodo kontrabandos organizatorių pastangas visais įmanomais būdais plėsti savo valdas Lietuvos teritorijoje.

"Visa atsakomybė už kontrabandos ir bendrai visos šešėlinės rinkos įsigalėjimą tenka valdžiai ir jos institucijų neveiklumui. Svarbu suprasti, kad nemažėjanti kontrabanda yra didžiulis trombas šalies ekonomikos kraujotakoje. Kova su šia blogybe turi būti ne fragmentiška, bet kruopščiai suplanuota, koordinuota ir nuosekli", – pabrėžė K.Kupšys.

Pažaboti įmanoma

Pristabdyti ir mažinti cigarečių kontrabandos mastus įmanoma. Tai rodo Estijos patirtis. To paties tyrimo, kuris atliktas ir Lietuvoje, duomenimis, Estijoje nelegalūs rūkalai bendroje šalies tabako rinkoje sudaro 13,2 proc.

Daugiausiai nelegalių cigarečių nuperkama šalia pasienio esančiuose Estijos miestuose: Narvoje (netoli siena su Rusija) – 22,5 proc., Valgoje (netoli siena su Latvija) – 22,1 proc.

Daugumoje ES šalių, įskaitant Lietuvos kaimynes (Lenkiją, Latviją ir Estiją) teisėsaugos institucijos gauna techninę pagalbą ir paramą bei įrangą kovai su nelegalios produkcijos platinimu. Lietuvoje 2016 m. buvo priimtas įstatymas, juo uždrausta legalaus tabako verslo atstovams teikti tokią paramą. Ar toks sprendimas yra racionalus? Ar Lietuvai nereikėtų perimti gerosios ES patirties ir keisti teisinį reguliavimą, kuris sėkmingai galioja visoje Europoje? Į šiuos klausimus būtina atsakyti aiškiai, motyvuotai ir kuo greičiau.

Viešosios įstaigos vadovas K.Kupšys, pabrėžęs, kad visa atsakomybė už kontrabandos ir bendrai visos šešėlinės rinkos įsigalėjimą tenka valdžiai, atkreipė dėmesį ir į ydingus, iškraipytus socialinės sąrangos Lietuvoje ypatumus, kurie skatina žmones kontrabandą vertinti ne kaip nusikaltimą, bet kaip kone savaime suprantama pragyvenimo būdą.

"Yra tyrimų, kurie labai aiškiai sieja žmonių pakantumą šešėlinei prekybai su jų gaunamų viešųjų paslaugų kokybe – kuo žemesnė kokybė, tuo labiau žmonės linkę eiti į šešėlį. Taip jie tarsi keršija valstybei, kuri nesugeba už piliečių sunešamus mokesčius sudaryti normalių gyvenimo sąlygų. Kalbėdamas apie prastą viešųjų paslaugų kokybę, turiu galvoje žemo lygio švietimą, silpną sveikatos apsaugą, nesąžiningai paskirstomas socialines išmokas", – sakė "Lietuva be šešėlio" vadovas.

Pasak jo, nesiimant ryžtingų priemonių, ilgainiui susiformuoja dinastijos smulkių gabentojų: gabeno senelis, gabeno tėvas, gabena sūnus. Ir galbūt jo sūnus gabens, jei požiūris į rūkalų kontrabandą Lietuvoje radikaliai nepasikeis. Ne paslaptis, jog kai kurie eiliniai gabentojai atsiduria nusikalstamos piramidės viršūnėje ir tampa kontrabandos karaliais, kuriančiais ir finansuojančiais naujas parazitines struktūras. Tokiu būdu kontrabandos ratas sukasi įgaudamas vis didesnį pagreitį ir sustabdyti jį darosi vis kebliau.