Pasak D. Gedvilo, tai daryti būtų galima atliekant mokėjimus, pavyzdžiui, iš Garantinio fondo. Tokiu būdu esą realizuojamas paramos metodas užtruktų gerokai trumpiau nei Vyriausybės siūlomas būdas ir nesukurtų papildomų administravimo kaštų valstybės institucijoms.

Vyriausybė ir „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) šią savaitę pristatė priemonių paketą, kuris padės nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams spręsti likvidumo ir finansines problemas. Viena jų – paskolų garantijos per „Invegą“.

„Šiandien esminis dalykas yra ne tik paramos verslui dydis, bet ir pasirinktų priemonių įgyvendinimo greitis bei efektyvumas. Šie sprendimai turės milžinišką įtaką šalies ekonominei situacijai. Vyriausybės pasirinkti paramos modeliai yra per ilgi savo realizavimo prasme, nelankstūs ir reikalaujantys didelių kaštų administraciniams resursams“, – sako D. Gedvilas.

Anot jo, Vyriausybės pasirinktas paramos modelis „skatina verslo selekcionavimą, kuris sukuria prielaidas atsirasti nelygiateisiškumui.“ Kaip pavyzdį jis nurodo taikomą sąlygą, kad įmonė negali būti atleidusi nė vieno darbuotojo karantino laikotarpiu.

„Kriziniu laikotarpiu įmonių vadovams tenka priimti ne pačius maloniausius sprendimus, kad būtų išgelbėtas verslas ir būtų išvengta bankroto. Verslo subjektų diskriminacija dėl to, kad mažina darbuotojų skaičių, deja, bet yra visiškai nelogiška ir neteisinga“, – teigia jis.

Anot D. Gedvilo, „šiuo metu nėra jokios garantijos, kad verslas, pradėjęs komunikaciją su „Invega“ ir gavęs garantiją iš jos, gaus iš banko finansavimą“, nes bankai, anot jo, verslo tvarumą ir veiklos tęstinumą vertina pagal jau susikurtą metodiką.