Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kuris sveikatos apsaugos ministras geriau atliko operacijų vadovo pareigas, valdant pandemiją.

Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 34,4 proc. respondentų teigė, kad geriau su iššūkiais susitvarkė A. Veryga, 24,5 proc. žmonių – kad A. Dulkys, o 41,2 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.

Už A. Verygą labiausiai pasisakė žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunantys žmonės, taip pat pensininkai, valstybės tarnautojai bei darbininkai.

Vilniuje palankiau vertinamas A. Dulkys, jį palaiko 35,9 proc. respondentų, kai A. Veryga sostinėje palankiai įvertino 17,9 proc. apklaustųjų. Tačiau kituose miestuose, o ypač kaimuose, palankiau vertinamas A. Veryga.

Kaip BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, daugiau nei 40 proc. neapsisprendusių respondentų rodo, kad žmonės nemato didelio skirtumo tarp politikų.

Jis išstodavo tarsi apaštalas, žinantis, kaip apginti visus žmones.

„Kaip aš sakau, jie yra linkę tarsi subendravardiklinti visą tą laikotarpį ir tiesiog jį mato kaip vieną ilgą pandemijos ar kovos su pandemija laiką, kuris visiems yra sudėtingas“, – aiškino ji.

Politologė atkreipė dėmesį, kad didesnis palaikymas A. Verygai gali būti susijęs su skirtinga situacija šalyje.

„Skiriasi suvaržymų apimtis, skiriasi karantino laikotarpis ir skiriasi visuomenės nusiteikimas. Pažiūrėkit, kokie visi pirmuoju laikotarpiu buvo drausmingi. Mes nežinojom, su kuo susidūrėm, sąmokslo teorijų tokio masto dar neturėjom, kaip turime dabar“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ji taip pat teigė, kad tai „kas buvo praeityje, kartais silpniau prisimenama, nes fokusuojamės į tai, kas yra dabar“.

Be to, politologė atkreipė dėmesį, kad A. Verygą palankiau vertina tie, kurie labiausiai nukentėjo antrojo karantino metu.

„Žmonės vertina pagal savo būklę, o tai turi keletą dedamųjų: darbinė padėtis, finansinė padėtis, sveikatos situacijos, kurios nebūtinai susijusios su COVID-19, o su kitomis ligomis, taip pat socialinės problemos“, – sakė R. Urbonaitė.

„Natūralu, kad žmonės, turintys mažesnes pajamas, esantys jautresnėse socialinėse grupėse, žemesnio išsilavinimo – neretai tai ir sąlygoja buvimą vienoje ar kitoje socialinėje grupėje – na, jie dėl savo pažeidžiamumo gali būti linkę labiau neigiamai vertinti Arūną Dulkį“, – pridūrė ji.

Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė didelį neapsisprendusių žmonių skaičių laiko kritišku vertinimu abiem ministrams.

„Taip pat yra supratimas, kad tokiose situacijose labai sunku priimti sprendimus. Pavyzdžiui, kad ir A. Dulkio apie „AstraZeneca“ pareiškimas, kad gal neskiepijam kol kas, kol nėra atsakymo dėl krešulių“, – sakė politologė.

Anot jos, A. Veryga „turi tikrai geresnius komunikacinius gebėjimus“, todėl jį palaikančiųjų yra daugiau.

„Jis išstodavo tarsi apaštalas, žinantis, kaip apginti visus žmones“, – teigė J. Novagrockienė.

Tačiau politologė atkreipia dėmesį, kad toks palaikymas ryškiausias tarp labiau pažeidžiamų visuomenės grupių, o išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys žmonės, nors ir nežymiai, linkę palaikyti A. Dulkį.

„Tai rodo, kad kritiškesni žmonės kitaip vertina nei eilinis pilietis, kuris galbūt tiki, kas yra sakoma“, – aiškino ji.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: „Jūsų nuomone, kuris sveikatos apsaugos ministras geriau atliko operacijų vadovo pareigas valdyti koronaviruso krizę?“

Atsakymai: Aurelijus Veryga – 34,4 proc.; Arūnas Dulkys – 24,5 proc.; Sunku pasakyti – 41,2 procento.

Balandžio 8–17 dienomis apklaustas 1001 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu telefonu 31 mieste ir 35 kaimuose.