„Šį šildymo sezoną biokuro kainos vidurkis formuojasi žemesniame nei 28 eurai už megavatvalandę (MWh) lygyje, arba 31 proc. pigiau nei pernai“, – antradienį Seime teigė D. Kreivys. 

„Šiuo metu trumpalaikių sandorių kaina yra 19,68 euro už MWh, tai yra 60 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kada buvo 49 eurai už MWh“, – pridūrė ministras.

Kiek anksčiau antradienį jis sakė, kad biokuras Lietuvoje šiuo metu yra pigiausias Baltijos šalyse, o tai lėmė Vyriausybės pastangos padidinti šios žaliavos pasiūlą. 

Pasak ministro, tai leidžia teigti, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas turėtų būti pigesnis. 

Biokurą Lietuvoje kūrena nemažai rajonų katilinių, tačiau didžiausia šilumos gamintoja – Vilniaus šilumos tinklai bei kai kurios kitos jėgainės vis dar kūrena dujas.

Pasak D. Kreivi, dujų saugyklos Europoje yra užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.

Miško kirtimo atliekos šilumos gamyboje dabar sudaro 38 proc., o 2019 metais siekė tik 13 proc.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) BNS pateiktais duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių bendroje kuro šilumos gamybai struktūroje biokuro dalis sudarė 78,8 proc., gamtinės dujos – 15,1 proc., kitas kuras – 6,1 proc.