„Šiandien vienašališkai taikoma Latvijos ir Estijos metodika, kuri netgi neturi teisinio pagrindo, sukuria dvi problemas. Viena problema yra ta, kad ji leidžia Astravo AE pagamintai elektrai patekti į Lietuvą ir joje būti suvartotai“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė D. Kreivys.

Pasak jo, susidarius perkrovoms ant Lietuvos–Latvijos sienos, Latvija, Estija ir Lietuva patenka į skirtingas kainų zonas, atsiranda perkrovimo mokesčiai, kuriuos vienokia ar kitokia forma sumoka vartotojai.

Po posėdžio žurnalistams D. Kreivys sakė, kad ministerija indikavo šį klausimą Europos Komisijai. Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kreipėsi į Latvijos operatorę dėl pažeidimų nustatant pralaidumus elektros importui iš Rusijos.

„Taip pat Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informavo, kad jie pradeda tyrimą kartu su Latvijos ir Estijos reguliatoriais. Tikimės, kad klausimas bus sprendžiamas iš esmės“, – sakė D. Kreivys.

Jis taip pat užsiminė, kad derybų tempas dėl naujos trišalės metodikos netenkina.

„Esame ne kartą minėję, kad laikas trumpas. Birželis yra tas terminas, kai planuojame susitarti. Neradus sprendimo, ateisime į Vyriausybę su planu B, ir tada vienašališki veiksmai prasidės. To mes nenorime, norime trišalio sprendimo“, – sakė D. Kreivys.

Ministras plačiau neįvardijo, kokių veiksmų gali būti imtasi, nepavykus rasti sutarimo.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos ketinama kreiptis į atsakingas šalies bei ES institucijas.

„Kreipėmės į VERT, kuri tikrai sugrįš po tyrimų į mūsų komisiją ir dar kartą išsamiai pristatys rezultatus. Taip pat artimiausiu metu mes kreipsimės į Vyriausybę, kad kreiptųsi į EK, į Latviją šiuo kausimu. Taip pat artimiausiu metu susitiksime su Seimo pirmininke ir aptarsime šią situaciją. Manau, kad reikėtų ir parlamento kreipimosi į tam tikras institucijas. Iš tiesų klausimas neeilinis, (...) turime tikrai šią susiklosčiusią problemą“, – sakė jis.

Pasak Energetikos ministerijos, šiuo metu Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija ne tik neužkardo nesaugios Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintos elektros patekimo į Lietuvos rinką, bet ir dirbtinai sukelia elektros kainas Lietuvoje.

Tai, Energetikos ministerijos vertinimu, Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Pasak Energetikos ministerijos, tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos–Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo. Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos–Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Šiuo metu Lietuva su Latvija ir Estija derasi dėl naujos metodikos.