„Mes planuojame, kad kitų metų pradžioje turėtų būti (paskelbtas – BNS), maždaug metai po šito (neįvykusio – BNS) konkurso“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Jo teigimu, iš rinkos dalyvių yra sulaukta pastabų, jog kai kurios šiemet paskelbto, tačiau neįvykusio konkurso sąlygos dabartinėje ekonominėje situacijoje buvo per griežtos.

„Kad ir tos pačios CfD  – contract for difference: tai yra kaina (riba – BNS), virš kurios jeigu elektros kaina pakyla, sumoka vystytojas, jeigu žemiau – iš fondo jam primokama. Šiuo atveju kai kurie vystytojai prašo, kad ta riba būtų indeksuojama atitinkamai infliacijos lygiu“, – teigė D. Kreivys.

„Vėlgi, žiūrėsim, bandysim skaičiuoti, kiek tas gali turėti įtakos ir kainai, ir įsipareigojimams (...) ir žiūrėsime kiek galima į tai atsižvelgti“, – kalbėjo ministras.

Antrasis konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės skatinimą neįvyko iki balandžio vidurio sulaukus tik vienos paraiškos (...)

Antrasis konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės skatinimą neįvyko iki balandžio vidurio sulaukus tik vienos paraiškos – ją pateikė „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“. Tačiau to neužteko, kad konkursas įvyktų – jame turi dalyvauti bent du dalyviai. 

Rinkos stebėtojai BNS tuomet sakė, kad tai lėmė sudėtinga tarptautinė ekonominė situacija, mažas susidomėjimas jūros energetika bei prastos bankų skolinimo sąlygos.

Neįvykus konkursui, Energetikos ministerija pranešė jog jis bus skelbiamas iš naujo. D. Kreivys tuomet teigė, kad ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

„Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – pernai laimėjo pirmąjį Lietuvos skelbtą be valstybės pagalbos vystomo jūrinio vėjo parko aukcioną, pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.