Anot „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės, dalijimosi ekonomika yra labai plati, todėl tyrimo metu buvo vartojama bendro naudojimo rinkos sąvoka, kai žmonės skolina, dalijasi, keičiasi prekėmis, taip pat skolina pinigus.

„Dalijimosi ekonomikos paslauga turbūt esame naudojęsi visi, jei skolinomės knygas iš bibliotekos ar nuomojomės dviratį. Išskirčiau esminius dalykus, kurie yra svarbiausi kalbant apie dalijimosi ekonomikos iškilimą: visų pirma technologijos, kurios leidžia patogiau dalytis prekėmis ir paslaugomis, taip pat tūkstantmečio karta, kurie įžengė į darbo rinką po finansų krizės ir norėdami vartoti negalėjo to daryti, kaip darė seniau, nes nebuvo galimybių dėl didelio jaunimo nedarbo. Tas poreikis kilo iš pačios jaunosios kartos“, - kalbėjo L. Galdikienė.

„Tieto Lietuva“ vadovas Tomas Vitkus sakė, kad investavimo srityse taip pat matomi pokyčiai, nes žmonės skolina vieni kitiems pinigus, taip pat atsiranda apgyvendinimo paslaugos („Airbnb“) ir pan.

„Mus nustebino, kad tarp 18-35 metų esanti karta yra labai imli naujovėms. Maždaug trečdalis lietuvių naudojasi dalijimosi paslaugomis. Taigi žmonės viena ar kita paslauga naudojasi“, - sakė jis.

T. Vitkus teigė, kad populiariausios yra muzikos klausymo ir filmų žiūrėjimo paslaugas teikiančių platformų naudojimas, dalijimasis privačiais daiktais per „Facebook“ ir pan. Jis taip pat pastebėjo, kad paslaugomis aktyviau naudojasi Vilniaus gyventojai.

„Kai įsivedu į „Airbnb“ „Butas“, „senamiestis“, aš matau Vilniuje tiek daug butų, tai yra džiugu“, - sakė jis.

L. Galdikienė teigė, kad visgi Švedijoje dalijimosi ekonomika apgyvendinimo paslaugose bei filmų peržiūroje naudojasi daugiau žmonių.

„Švedai lenkia mus muzikos ir filmų internetu paslaugų naudojimosi aktyvumu ir apgyvendinimo paslaugų naudojimusi. Lietuvoje muzikos ir filmų platformomis naudojasi 51 proc. gyventojų, o Švedijoje - 84 proc., tuo tarpu „Airbnb“ paslaugomis naudojasi 19 proc. švedų ir 11 proc. lietuvių“, - sakė L. Galdikienė.

Tuo tarpu 27 proc. lietuvių renkasi pavėžėjimo paslaugomis, kai tą pačią paslaugą renkasi 23 proc. švedų. Dalijimosi dviračiais paslauga Lietuvoje taip pat populiaresnė - ja naudojasi 11 proc. gyventojų, tuo tarpu tik 8 proc. švedų renkasi ją.

„Švedijoje transporto struktūra išvystyta geriau, taip pat dauguma švedų turi po asmeninį dviratį, taigi jie ne taip aktyviai kaip Lietuva naudojasi tomis paslaugomis“, - kalbėjo L. Galdikienė.

T. Vitkus pastebėjo, kad, kalbant apie dviračių naudojimą, daugėja žmonių, kurie nori juo naudotis tik tada, kai prireikia, todėl nemato prasmės jo įsigyti.

Tyrimas atskleidžia, kad žmonės nenori pirkti kai kurių daiktų, nes naudojasi jais per retai, siekia sutaupyti arba tiesiog namuose neturi vietos, todėl daiktų neperka.

L. Galdikienė taip pat paminėjo ir dalijimosi paslaugų keliamus iššūkius. Svarbiausi - keliama konkurencija tradiciniams verslams, taip pat mažėja saugumas darbuotojams.

„Dalijimosi ekonomika kelia konkurenciją tradiciniams verslams: drabužių, buitinės technikos gamintojams. Kita sritis - darbuotojai, dirbantys tradiciniuose versluose, jų darbo vietai kyla rizika. Ji kyla ir žmonėms, kurie dirba dalijimosi ekonomikos paslaugų sektoriuje, jie turbūt dirbs trumpus projektinius darbus, tai reiškia mažesnį saugumą, nes jie nėra draudžiami nuo nedarbo rizikos, o pensiją dažnai turi kaupti savarankiškai. Ateityje šį darbo modelį reikės kažkaip reglamentuoti“, - kalbėjo L. Galdikienė.

Anot jos, Lietuva taip pat prastai atrodo pagal vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninius įgūdžius, todėl jiems labiausiai reikės prisitaikyti prie naudojimosi technologijomis, be kurių dalijimosi ekonomika yra neatsiejama.

L. Galdikienė pažymėjo, kad neaišku, kada dalijimosi ekonomikos paslaugos bus prieinamos mažesniuose miestuose, ne tik Vilniuje ir Kaune.

„Vilniuje gyventojų skaičius nemažėja, pritraukia jaunų gyventojų, tą patį matome ir Kaune, tai didžiųjų universitetų miestai. Tuo tarpu kiti miestai susiduria su gyventojų, ypač jaunų, skaičiaus mažėjimu. Tad verslui, žvelgiant į tuos demografinius rodiklius, (tampa aišku, - ELTA), kad verslo perspektyvos tokioje vietoje yra per mažos“, - sakė L. Galdikienė.

Ji taip pat teigė, kad savivaldybės galėtų prisidėti prie dalijimosi ekonomikos paslaugų, ir kaip tinkamą pavyzdį išskyrė oranžinius dviračius.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp 18-35 gyventojų, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 631 tūkst., ši dalis siekia 32 proc.

„Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas rodo, kad 51 proc. 18-35 metų Lietuvos gyventojų naudojasi muzikos ir filmų internetu platformomis, 35 proc., dalijasi daiktais per „Facebook” grupes ir kitas platformas., o pavėžėjimo paslaugomis naudojasi 27 proc.

Dalijimosi dviračiais paslauga naudojasi 16 proc. minėto amžiaus gyventojų, automobilių dalijimosi paslauga - 11 proc., o apgyvendinimo paslaugomis (pavyzdžiui, „Airbnb“) - 11 proc.

Iš viso buvo apklausti 1004 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.