Augant užsienio investicijoms pastebimas svarus Skandinavijos šalių indėlis. Per pastaruosius penkerius metus jų tiesioginės investicijos Lietuvoje padvigubėjo ir šių metų viduryje iš viso siekė daugiau nei 5 milijardus eurų. Tai – apie 40 procentų visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Nors daugiausia investicijų sulaukiama iš Švedijos, Norvegija tampa vis svarbesnė partnerė.

Palyginti nedidelė šalis Norvegija pagal investicijas Lietuvoje užima svarią dalį – yra penkta tarp visų užsienio investicijų po Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Lenkijos.  Planuojama, kad šių metų gale norvegiško kapitalo įmonės bus sukūrusios per 2 tūkstančius naujų darbo vietų.

„Norvegija yra investavusi 850 milijonų eurų ir matome tendenciją, kad dauguma pinigų ateina į paslaugų sektorių. Matom kad Norvegija atranda Lietuvą kaip rinką, atranda Lietuvą kaip kompetentingą šalį su daug potencialių darbuotojų. Ryški tendencija, kad Norvegija domisi Baltijos šalimis, ypatingai Lietuva,  ir matome, kad ateina ne tik investicijos, bet ir bendri projektai“, – pasakojo „Innovation Norway“ atstovė Lietuvai Rita Bogužaitė.

Lietuvoje pasirodžius pirmiems Norvegijos investuotojams,  rinka, pasak ekspertų, buvo palanki dėl pigios darbo jėgos, tačiau sparčiai besiplečiantis paslaugų sektorius rodo teigiamą pokytį. Mūsų šalis užsienio verslininkus pradėjo dominti ir dėl išsilavinusių ir kokybišką darbą galinčių atlikti žmonių. Tiesa, yra ir rizikos.

„Manau, kad vienas iš veiksnių, kuris pristabdo užsienio investuotojus kurti savo veiklą Lietuvoje, yra kultūrinis barjeras: lietuviai nėra tokie atviri ir skaidrūs kaip norėtume. Kitas svarbus aspektas – geografinė padėtis. Lietuva patenka į tą regioną, kuriame prieš investuodami verslininkai turi atlikti daugiau analizių ir vertinimų nei įprastai“, – kalbėjo DNB banko prezidentas Bjornaras Lundas.

Daugiausia tiesioginių investicijų sukaupusios įmonės iš Skandinavijos šalių priklauso finansų, draudimo, telekomunikacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto sektoriams. Skaičiuojant plyno lauko investicijas, nuo 2010-ųjų daugiausia sulaukta gamybos projektų bei paslaugų centrų. Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovės vadovas pabrėžia, kad prieš septyniolika metų pradėjus plėtoti veiklą Lietuvoje, šalies verslo aplinka atrodė gerokai prasčiau.

„Šiandien tikrai yra palankesnės sąlygos dėl to, kad iš vienos pusės yra uždara, bet dabar jau atviresnė [visuomenė –  LRT], tačiau daug daugiau yra profesionalumas. Keičiasi per tuos 18 metų, kuriuos dirbam čia, daug“, – pasakojo „Schage Real Estate“ generalinis direktorius Kjetilas Tetlie Hanssenas.

Ekspertai pastebi, kad Lietuva tampa įdomi investuotojams ne tik iš Europos šalių.

Susidomėjimas didėja ir iš augančių ekonomikų. Pirmiausia, tam, kad čia atsirastų naujų tarptautinių įmonių, jos turi būti stiprios savo namų šalyse. Tą mes pastebime ir iš Kinijos, ir iš kitų augančių ekonomikų Azijoje. Amerika visą laiką rodo didelį interesą. Nesitikime greito revoliucinio pasikeitimo, bet tas rinkų pasidalinimas tikriausiai darysis įvairesnis ir mes turėsim įvairesnių investuotojų, ateinančių į Lietuvą“, – prognozavo „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys.

Ekspertai prognozuoja, kad pastarųjų metų tendencijos, kai didžiuosiuose miestuose kuriami paslaugų centrai, o regionuose – gamyklos, išliks ir ateinančiais metais.