„Kol kas vykdome elektroninį inspektavimą, tai yra skenuojame elektroninę erdvę ir radę skelbimus kontaktuojame su darbdaviais. Jie labai geranoriškai atsiliepia į mūsų reikalavimą. Aišku, tai nesitęs ilgai. Mes turime terminą ir rugsėjo pabaigoje pradėsime konkrečius inspektavimus. Negalime toleruoti, kada valstybėje nesilaikoma įstatymų“, – sakė Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pasak jo, kol kas bauda skirta tik vienu atveju – ji siekė 70 eurų.

Parlamentaras „valstietis“ Tomas Tomilinas klausė, kodėl kai kuriose valstybės įmonėse šio įstatymo nesilaikoma.

„Matau, kad absoliuti dauguma susitvarkė, bet yra tokios įmonės kaip „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energija“. – ELTA) arba „Lietuvos geležinkeliai“, kur negali valstybė leisti rodyti tokio pavyzdžio. Nes tai yra ypatingai didelės įmonės, jos turi daug darbuotojų“, – sakė T. Tomilinas.

Vyriausiasis darbo inspektorius sutiko, kad tokia situacija yra netoleruotina.

„Valstybės įmonėse tai yra netoleruotina situacija, bet mes turime daug problemų čia, kaip tik daugiau nei privačiame versle. Tai mums irgi keistai atrodo. Bet vis tiek aš manau, kad susitvarkysime“, – sakė vyriausiasis darbo inspektorius.

Tuo metu Prekybininkų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė sakė, kad įstatymo įsigaliojimo terminas yra labai trumpas, todėl didžiosioms įmonėms, ieškančioms daug darbuotojų, sunku įgyvendinti įstatymo reikalavimą. Ji pabrėžė, kad įmonės nesiekia piktybiškai sabotuoti įstatymo.

„Kuo didesnė įmonė, tuo sudėtingiau jiems pakeisti dėl to, nes jie ieško daug darbuotojų. Mūsų prekybininkai kai kurie per mėnesį ieško 800-1000 darbuotojų. Milžiniška kaita.

Tai reiškia, kad tie skelbimai nėra ranka įrašyti. Ten turi būti technologiniai sprendimai. Suprogramuoti, kad toje vietoje atsirastų laukelis“, – teigė R. Vainienė.

Įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė taip pat sakė, kad kartais darbo užmokestis skelbime nėra matomas dėl nesklandumų.

„Gauti pirmi pranešimai, kad kai kuriuose skelbimuose nebuvo viešinamas atlyginimas – būtent portale cv.lt. Mes išsiaiškinome, kad (…) Užimtumo tarnyba dalijasi su cv.lt tą informaciją. Pasirodo, Užimtumo tarnyboje užmokestis įdėtas, o iki cv.lt neatėjo. Tai ne įmonės kaltė, o iš Užimtumo tarnybos nenuėjo iki kažkokio tinklalapio informacija”, – teigė A. G. Maldutytė.

Seimas liepą nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.

Skelbimuose turi būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.