Pragyvenimo šaltinio netekusiems bedarbiams – dar vienas smūgis. Darbo birža nebegali savo klientams laiku išmokėti nedarbo išmokų. Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius sako nė neįsivaizduojantis, kada žmonės sulauks jau savaitę vėluojančių pinigų, rašo dienraštis „Sekundė“.

Pinigų nesulaukia

„Kai „Sodra“ perves pinigus respublikinei Darbo biržai, o ši – mums, tada ir išmokėsime. Iš kur mums žinoti, kada tas bus. Žada, kad jau šią savaitę, bet nežinia, ar visiems laukiantiesiems užteks. Manyčiau, iki metų pabaigos bus tas pats. „Sodra“ nesurenka mokesčių, todėl pinigų ir nėra“, – aiškino J.Mėlynavičius.

Pasak direktoriaus, galima džiaugtis bent jau tuo, kad situacija dar nepasiekė 2001–2002 m. lygio, kai dėl vadinamosios Rusijos krizės keturis kartus už dabartines mažesnės išmokos bedarbiams vėluodavo net iki poros mėnesių.

„Lietuva nėra izoliuota – vienaip ar kitaip esame susiję su kitomis valstybėmis. Jei ten ekonomika augs, padidės eksportas, tai ir pas mus situacija gerės“, – svarsto Darbo biržos vadovas.

Vėluoja atlyginimai

Veržtis diržus tenka ir Darbo biržos darbuotojams. Vėluojant nedarbo išmokoms, atlyginimų laiku nebegauna ir bedarbiams integruotis į darbo rinką padedantys specialistai.

„Kada mums pinigus perveda, tada ir išmokam. Kartais keliomis dienomis, kartais – visa savaite vėliau. Nebėra taip, kad atlyginimai išmokami nustatytą dieną“, – teigė J.Mėlynavičius.

Nedarbo lygis Panevėžyje jau kuris laikas didžiausias Lietuvoje. Šiuo metu mieste priskaičiuojama 11,8 proc. bedarbių, rajone – 11,3 proc.  Gegužę darbo ieškojo 8,7 proc. šalies gyventojų.

„Visada Panevėžys liūdnai pirmauja. Tai tradicinis pramoninis miestas, o kai pramonė sugriuvo, ir prasidėjo nedarbo augimas. Vis dėlto stambių žlugusių „Auridos“, „Semos“, Tiksliosios mechanikos, „Ekrano“ gamyklų nauji pramonės gigantai nepakeitė“, – teigė J.Mėlynavičius.

Gyvena iš skolų

Panevėžio darbo biržos koridoriuose tylu, nors eilėse prie tarpininkų kabinetų mindžikuoja būriai žmonių. Dalytis savais vargais ir klausytis kito dejonių bedarbiai nėra linkę.
 Sutuoktiniai Jūratė ir Viktoras jau kone pusmetį gyvena skolon ir iš Europos Sąjungos dalijamos maisto labdaros. Sausį darbo netekęs Viktoras nedarbo išmokos dar nė karto negavo. Kaip tikino vyras, birželį jam jau turėtų būti išmokėta 560 litų.

„Su tokiais pinigais tik tyčiojasi iš žmonių. Baisu, jei dar ir tų laiku nesumokės“, – piktinosi Viktoras.

Darbo biržoje vasarį įsiregistravusi Jūratė nė nenumano, kada ir kiek pinigų ji sulauks. Moteris vis dar rankioja iš buvusių darbdavių dokumentus, įrodančius jos darbo stažą.
Sutuoktiniai skaičiuoja vien už komunalines paslaugas per mėnesį privalantys pakloti apie 600 litų. Dar visai neseniai tokia suma šeimai neatrodė didelė – Viktoro atlyginimas siekė 2500 Lt.

„Dabar esam įklimpę į skolas, maitinamės kruopomis iš labdaros. Gerai, kad vaikai jau pilnamečiai, patys užsidirba“, – guodėsi sutuoktiniai.

Pora viliasi, kad įsidarbinti padės Darbo biržos organizuojami mokymo kursai. Statybininku dirbęs Viktoras pageidautų įgyti suvirintojo specialybę, Jūratė – išmokti dirbti kompiuteriu.

„Užsirašiau į suvirintojų kursus, bet neaišku, ar jie bus“, – galimybe netrukus įsidarbinti abejoja Viktoras.

Nedirba pusė daugiabučio

Du mėnesius trukę pardavėjų kursai įsidarbinti nepadėjo panevėžietei Liudmilai Černiavskajai.

„Aplink mano namus pilna prekybos centrų, o dirbti pasiūlė kažkur Žemaičių kvartale, kitame miesto gale. Kiek aš autobuso bilietams išleisiu, jei vaikščiosiu pėsčia – batų nuplėšiu“, – skaičiavo bedarbė.

Panevėžietė į Darbo biržą užsuko pasiteirauti apie darbdaviams suteikiamas lengvatas. Jei tokių negausiantis, 50-metę L.Černiavskają įdarbinti pažadėjęs parduotuvės savininkas savo ketinimų veikiausiai atsisakys.

Moteris darbo ieško jau dvylika metų. Nedarbo išmokos seniai negaunanti panevėžietė verčiasi iš mamos pensijos ir atsitiktinių darbų. Pasak L.Černiavskajos, taip gyvena ir dauguma jos pažįstamų.

„Vien iš mūsų penkiaaukščio daugiabučio gal pusė gyventojų – bedarbiai. Vieni nedarbo išmokas gauna, kiti eina vaikų prižiūrėti, ūkininkų užaugintų daržovių į turgų parduoti. Netrukus prasidės uogos, grybai – vis šioks toks uždarbis“, – pasakojo panevėžietė.

Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Nedarbo išmokų mokėjimas stringa dėl to, kad įmonės, įstaigos sunkmečio sąlygomis netolygiai moka įmokas. Be to, mokančiųjų įmokas ir gaunančiųjų išmokas proporcijos pasikeitusios. Nedarbo išmokos vėluoja ne pirmą kartą. Tačiau šie užtrukimai, nors jų pasitaiko įvairiuose miestuose, yra trumpalaikiai. Kasdien situacija keičiasi, ir tiksliai pasakyti, kaip bus kitą mėnesį ar dar vėliau, sudėtinga. O dabar vėluojančias išmokas žmonės gaus artimiausiu metu.