„Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje rusiškų daržovių problema yra itin opi, ir nors Lietuvoje ji dar nėra didelė, bet ją reikia užkardyti kuo anksčiau.

„Šiemet (rusiškų daržovių įvežimo į Lenkiją – BNS) mastas yra padidėjęs kartais – jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį“, – sakė P. Andriejavas.

Asociacijos vadovo teigimu, Lenkijos ūkininkai, konkuruodami su nesaugia pigia rusiška produkcija, savo prekes parduoda itin pigiai, todėl nelygioje konkurencinėje kovoje nukenčia ir Lietuvos ūkininkai.

Jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį.

 

„Imamasi priemonių kryptingai žlugdant tos šalies sektorius, nes žlugdyti nereikia tiksliai į tą šalį kad vežtų, tarkim, į Lietuvą, nes šiai dienai juk į Lietuvą nė vienas kilogramas neįvažiavo oficialiai, bet aplinkui pas kaimynes sektorius yra žlugdomas“, – pabrėžė jis.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad klastojamuose dokumentuose rašoma, kad produkcija yra lenkiška, o kai kurie pardavėjai tiesiog nenurodo kilmės šalies.

„Ji (produkcija – BNS) turi per kažkur įvažiuoti, čia reikia turėti sieną. Geriausias dalykas tai yra Lenkija per Baltarusiją arba Latvija, Estija, kur tiesiog su Rusija sieną turi“, – aiškino S. Dimaitis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė tikino, kad daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose, be to, problema kyla ne pirmą kartą.

„Prieš kelis metus kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pastebėjome lietuviškų bulvių pardavimus, kai jų dar nebuvo kasama. (...) Maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į turgus arba į bazes ir pas tuos ūkininkus prašydavo parodyti pakasą, (...) dažnu atveju jų nebuvo. (...) Mes šiais metais prašysime tarnybos, kad prašytų parodyti pakasą“, – pasakojo ji.

LŠA anksčiau skelbė, jog šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kuriai įtakos daro įvežtinė produkcija iš Rusijos.

LŠA Žemės ūkio ministerijos prašo imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį.

Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.