„Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie supranta to naudą“, – teigė APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Renovacijos ekspertų teigimu, energetiškai neefektyvių daugiabučių atnaujinimas yra vienintelis būdas realiai sumažinti išlaidas šildymui. O siekiantiems dar didesnio energetinio efektyvumo, rekomenduojama įsidiegti inovatyvius energijos šaltinius, kurių naudojimas prisideda ne tik prie sutaupymų šildymui, bet ir kovos su klimato kaita.

Tyrimas parodė, kad 57 proc. gyventojų labiausiai gąsdina ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurie kaskart primena, jog klimato kaita vyksta ir ji nesustos, jeigu nesiimsime atitinkamų veiksmų. 31 proc. respondentų nerimą kelia tirpstantys ledynai ir kylantis vandens lygis, 25 proc. besikeičianti gamta (tam tikrų augalų ir gyvūnų išnykimas) ir kt.

Alternatyvių energijos šaltinių naudojimas dabartiniame geopolitiniame fone tampa dar svarbesnis, nes prisideda prie energetinės nepriklausomybės didinimo. Net 70 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad šis taupymo būdas yra itin svarbus ir aktualus – 26 proc. visiškai sutinka, 44 proc. sutinka. 75 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje daugiabučių namų atnaujinimas kaip energijos taupymo būdas yra itin svarbus ir aktualus.

Vis daugiau gyventojų nori naudotis žaliąja energija

80 proc. apklaustųjų pritaria, kad renovacija prisideda prie klimato kaitos stabdymo – tai 2 procentiniais punktais daugiau nei 2019 m. Didžioji dauguma gyvenančiųjų daugiabučiuose norėtų įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, 9 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad jau yra suplanavę tai padaryti.

Nepaisant to, gerųjų žaliosios energijos naudojimo pavyzdžių vis dar trūksta. Renovacijos specialistai sutaria, kad ateityje atsirandant daugiau sėkmės istorijų augs ir gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Kokias inovatyvias energijos priemones renkasi gyventojai?

APVA teigimu, nuo 2020 m. gegužės 28 d. pagal Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose aprašą, buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo daugiabučiuose namuose projektams įgyvendinti. Kvietimui baigus galioti (2021 m. gruodžio 31 d.) iš viso gautos 138 paraiškos, o į finansuojamųjų projektų sąrašą įtrauktas 131 projektas.

Net 100 daugiabučių pasirinko įsirengti saulės elektrines, 18 – šilumos siurblius (keturiuose iš jų įrengiant saulės elektrines, dviejuose – saulės kolektorius), 6 – geoterminį šildymą (iš kurių keturiuose taip pat ir saulės elektrines), kolektorius karšto vandens ruošimui taip pat įsidiegs 6 daugiabučiai, o viename daugiabutyje bus įrengtos saulės elektrinės, akumuliacinės talpos bei šilumos siurblys.

*„Spinter tyrimų“ 2022 m. birželio 18–28 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1 015 18–75 m. žmonių. 42 proc. iš jų gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, 18 proc. gyvena renovuotame arba naujesnės statybos būste, o 40 proc. – vieno ar dviejų butų name.